Žemaitijos nacionaliniame parke, Visvainių kaime, kiek atokiau nuo poilsiautojų itin mėgiamo Platelių ežero, yra įsikūręs nedidelis šeimos verslas – gamtinis – biodinaminis ūkis „Miško sodai“. Čia gamtinius gaminius augina Vaiva Jundulaitė ir Giedrius Kosai. Jie ne tik rūpinasi savo gamyba, bet taip pat telkia aplink gyvenančius – nuolat bendradarbiauja su greta esančiu Vaivos sesers Nijolės Makiejevienės ūkiu bei kaiminystėje įsikūrusiu bitynu „Medaus klėtelė“.
„Ateities planuose turime tikslą plėsti bendradarbiavimą, tačiau mes savo partnerius labai kruopščiai atsirenkame. Mes norim, kad gaminiai būtų kokybiški, sveiki, sukaupę daug naudingų mineralų ir vitaminų, užauginti be cheminių priedų. Juk viskas persiduoda mums, žmonėms. Su rūpesčiu, meile ir jausmu užauginti gaminiai visai kitaip atrodo.“ – sako „Miško sodų“ įkūrėja Vaiva Jundulaitė-Kosienė.
Seserų, Vaivos ir Nijolės, ūkiai prekiauja įvairiais žolynų gaminiais, arbatomis, prieskoniais taip pat – daržovėmis, drauge su kaiminystėje esančiu bitynu rengia mokomuosius užsiėmimus, siūlo bendrus gaminius. Autentiškiems gaminiams suteiktas Saugomų teritorijų gaminio ženklas.
Pabėgo iš miesto ir įgyvendino vaikystės svajonę
Nedidelį verslą nuo žolynų rinkimo ir auginimo pradėjo iš miesto į kaimą persikėlusi viena iš seserų – Vaiva Jundulaitė-Kosienė Ji sako gyvenanti savo vaikystės svajonėje – šalia Platelių ežero, miške, tarp gausybės žalumynų ir augalų. Vaiva juokiasi dovanų dar gavusi ir pelkę.
„Mano dabartinis gyvenimas susidėliojo iš mylimiausių vaikystės vietų. Kai augau Plateliuose labai mėgdavau maudytis ežere, ežeras labai man patiko. Taip pat vis ištaikiusi progą keliaudavau tyrinėti Platelių parko, kuris toks apaugęs, nesutvarkytas buvo. Aš įlysdavau ten kur nors tarp krūmų ir tokių gražių vietų rasdavau tame sąžalyne. Daug laiko ten praleisdavau. Sakoma, kad į savo svajonę reikia eiti. Tai aš ir ėjau ir kažkaip gyvenimas pats susidėliojo.“ – prisimena moteris.
Vėliau sesės pėdomis pasekė ir mieste kepėja dirbusi Nijolė Makiejevienė. Ji kaime ieškojo vietos šeimos poilsiui ir atrado naujus namus.
„Kaime apsigyventi nusprendėm vaikų dėka. Vaikai pasakė, kad čia yra namai, kad ten tik butas, o čia yra namai ir gyvent reikia namuose, o ne kažkur dėžutėje“. – prisimena Nijolė Makiejevienė.
Abi sesės tvirtina, kad savo sprendimo niekada nesigailėjo ir visiškai nenorėtų grįžti į miestą, kur neturi savo kiemo, aplink kaimynai, mažai gamtos ir erdvės.
Biodinaminis ūkininkavimas – būdas dirvožemiui gerinti ir kokybiškiems gaminiams auginti
Biodinaminiu ūkininkavimu Vaiva Jundulaitė-Kosienė teigia susidomėjusi, kai į ūkį atsikėlė jos vyras Giedrius Kosas. Pora ieškojo būdo, kaip padidinti dirvožemio derlingumą.
„Čia vyrauja lengva žemė – žvyras, priesmėlis. Joje sunku ką nors užauginti. Pradėjome domėtis ir atradome biodinaminį ūkininkavimą. Naudojant augalinės ir gyvūlinės kilmės preparatus, kurie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žemės paviršiuje pavyko dirvožemį praturtinti. Dabar užauginam net labai reiklius dirvai augalus, tokius kaip kopūstai.“ – apie ūkininkavimo praktiką pasakoja V. Jundulaitė-Kosienė
Ji paaiškina, kad bakterijos dirvai reikalingos, kad vyktų gerieji procesai žemės paviršiuje, kad augalas augtų, pasisavintų kompostą ir kitas reikalingas medžiagas:
„Čia kaip pas žmogų – jeigu žarnyne trūksta gerųjų bakterijų, virškinimas stoja. Taip pat ir su žeme – jeigu kažkokių bakterijų paviršiuje trūksta, jos dėl kažkokių sąlygų negali išgyventi, augalas negali jų pasisavinti ir ta simbiozė žemės paviršiui yra sutrikdyta. Tada augalai nesukaupia tų maistingų medžiagų tiek, kiek jų gali sukaupti. O mes norim, kad kauptų, kad mūsų augalai būtų sveiki.“
Žinių semiasi iš bendraminčių, bandymų
Vaiva ir Giedrius Kosai žinių apie augalus, jų savybes, įvairius preparatus semiasi dalyvaudami įvairiuose biodinaminių ūkių seminaruose, taip pat – iš įvairios literatūros internete. Šeima nebijo atlikti bandymų.
„Pasiskaitom, pabandom. Verdam kokią arbatą, ar užraugiam kokius augalus, jais laistom, purškiam. Kažkas netinka – atmetam. Nuolat esam ieškojimuose ir bandymuose, nes vieną kartą atrastas receptas ne visą laiką suveikia.“ – sako Giedrius Kosas.
Vyras pasakoja, kad savo mėgstamiausias daržoves – pomidorus – nuo maro saugo pasitelkdamas pieną, jodą: „užneši pieno bakteriją ir kitas grybas nebegali užaugti, nes tu jau pieno bakteriją ten apgyvendinai.“
Kaimynų draugystė
„Miško sodai“ su kaimynystėje esančiu bitynu „Medaus klėtelė“, taip pat turinčiu Saugomų teritorijų gaminio ženklą, yra parengę specialias pamokas apie augalų ir bičių draugystę. Jos prasideda biodinaminio ūkio darže ir baigiasi netoli esančiame bityne.
„Pirmiausia supažindiname su augalais, aiškinam, kaip augalai auga, ieškome darže kitų gyvybės formų, kurie lanko daržą, ten maitinasi. Taip susipažįstame su bitėmis, išsiaiškinam, kad jos labai svarbios ir keliaujam pas bitininką Donatą jų žiūrėti. Ten detaliau tyrinėjam bičių gyvenimą, ragaujam saldžių bičių gaminių,“ – apie pamokas pasakoja Vaiva Jundulaitė-Kosienė.
Moteris prideda, kad lankytojams itin patinka išskirtinė „Medaus klėtelės“ pramoga, kai bitininkas Donatas Abrutis duoda pačiupinėti bičių tranus – bites, kurios nekanda ir kurias galima laikyti ant rankos.
Kaimynai taip pat dalinasi idėjomis – derindami įvairius augalinius ūkio ir bityno gaminius kuria naujus receptus. Tiek „Miško soduose“, tiek „Medaus klėtelėje“ yra galimybė paragauti medaus su šermukšniais, pušų žiedadulkėmis, aronijomis ir kitais ingridientais.
„Miško soduose“ galima rasti austų, tradicinių kutinių takelių, užsisakyti pamokas apie augalus, jų gydomasias savybes, tradicinius darželio augalus, siūlų dažymą natūraliais dažais. Neseniai parengta ir speciali tradicinių lėlių gamybos programa. Jos metu tradiciniu rištiniu būdu gaminamos lėlės su tautiniais žemaitiškais drabužiais.
Saugomų teritorijų ženklas suteikiamas šiose teritorijose veikiantiems smulkiems verslams, kuriantiems autentiškus, gamtai draugiškus gaminius ir paslaugas. Informaciją apie sertifikuotus tiekėjus suteikia saugomų teritorijų direkcijos ir jų lankytojų centrai.
Istorija apie „Miško sodus“:
