Vidutinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.
„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“. Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas. Nors socialinis darbas yra ilgai trunkanti, tačiau labai tvari investicija, nes tai padeda pakilti iš bėdų šeimoms, žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, prisideda prie negalią turinčių gyventojų integracijos visuomenėje, senjorų savarankiškumo stiprinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Didžiausi atlyginimai socialiniams darbuotojams iš biudžetinių įstaigų ir seniūnijų mokami Vilniuje (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio mieste (928 eurai), Vilniaus rajone (918 eurų), Marijampolėje (880 eurų), Šiaulių rajone (859 eurai), Kaune (856 eurai), Klaipėdoje (851 euras), Rokiškio bei Kretingos rajonuose (836 eurai).
Mažiausias darbo užmokestis mokamas Kazlų Rūdoje (638 eurai „į rankas“), Šalčininkų rajone (701 euras), Molėtų rajone (702 eurai), Alytaus rajone (706 eurai), Prienų rajone (707 eurai), Raseinių rajone (708 eurai), Lazdijų rajone (710 eurų), Zarasų rajone (712 eurų), Širvintų rajone (715 eurų) ir Ignalinos rajone (718 eurų).
Sūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, kuris nustato minimaliąsias koeficientų ribas. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis taip pat priklauso nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.
Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.
