Dangaus gimnastai – bitininkai

Vienas spalvingiausių Lietuvoje aptinkamų paukščių yra Bitininkas (Merops apiaster). Panemunių regioniniame parke sutinkami šie gražuoliai kairiajame Nemuno krante. Čia įsikūrusi šių sparnuočių kolonija, suskaičiuota apie 30 paukščių.

Paukščių stebėtojų dėmesį jie patraukia pirmiausia savo spalvingumu. Daugelio vabzdžiaėdžių plunksnos neryškios, todėl jie nekrenta į akis. O bitininkai puikuojasi neprilygstama ryškių spalvų gama ir dar demonstruoja visokiausius oro akrobatikos triukus, tad stebėti juos – vienas malonumas. Šių paukščių plunksnos žalios, mėlynos, raudonos, geltonos.

Bitininkai vabzdžius gaudo skraidydami. O kadangi taikosi į didelius ir greitus – tokius kaip bitės, vapsvos ar širšės – patys turi būti dar greitesni ir vikresni. Aštrus regėjimas irgi padeda. Jau minėtas Merops apiaster bitę ar vapsvą pamato net už šimto metrų.

Medžiodami kai kurie bitininkai pikiruoja – stveria grobį staigiai smigdami žemyn. Dar dažniau jie tupi ant išsikišusių šakų ir mitriai puldinėja praskrendančius vabzdžius. Kai kurių rūšių bitininkai medžioja dar įmantriau. Pirmiausia priskrenda prie aukos iš jai nematomos pusės – iš užpakalio ir iš apačios. Dažnai tenka skristi beveik liečiant žemę. Tada paukštis šiek tiek padidina greitį ir pakėlęs galvą ilgu snapu griebia zvimbiantį vabzdį.

Sučiupęs geliantį vabzdį, pavyzdžiui, bitę ar vapsvą, bitininkas jo neryja, kol nepašalina geluonies. Dažniausiai paukštis nutupia ant patogios šakos ir energingai patrina į ją vabzdžio pilvelį, kad išeitų nuodai. Jis netgi trumpam užsimerkia, kad jų netrykštelėtų į akis.

Jau iš pat ryto šie paukščiai taikosi saulėkaiton, taip pat valosi plunksnas. Maudosi jie rečiau, o ir tai dažniausiai tebūna trumpi niurktelėjimai skraidymo metu. Sausringose vietovėse prieš valant ir purenant plunksnas šie paukščiai voliojasi dulkėse. Tokios kasdienės procedūros būtinos norint pašalinti parazitus, kurie nuolat vargina bitininkus ir kitus sparnuočius, perinčius urviniuose lizduose.

Bitininkų klano nariai labai mėgsta drauge patupėti. Kiekvienas taip glaudžiasi prie kaimyno, jog atrodo, lyg visi bandytų sutilpti į vieną šeimyninę nuotrauką.
Veisiasi grupėmis, kartais didelėmis kolonijomis. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausia stačiuose krantuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie 20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio.

Šis paukštis – šiltųjų kraštų gyventojas. Šiaurėje arealas siekia Lenkiją, Prancūziją. Į Lietuvą užklysta gana retai, paprastai šiltuoju metų laiku.