Artėjant gražiausioms vasaros šventėms ypatingai išryškėja lietuvių santykis su gamta, prisimenami seni protėvių apeigos, papročiai. Apie gamtos ritmą, žmogaus santykį su juo pokalbis su Japonijos ambasadoriaus Širo Jamasaki (Shiro Yamasaki) Lietuvoje žmona Joko Jamasaki (山崎優子) ir prevencinės japonų medicinos žinove Lietuvoje Erika Stankevičiūte. Kiek gyvenimas gamtos ritmu svarbus bei žinomas Japonijoje ir kiek Lietuvoje?
Sveikatos paslaptis – japonai gyvena pagal metų laikus Japonų kultūroje stipriai išreikštas santykis su gamta atsispindi kiekvienoje gyvenimo srityje. „Japonai tūkstantmečiais gyvena gamtos ritmu, vertina kiekvieną metų laiką. Mada, gyvenimo būdas, interjeras, mityba yra priderinti prie gamtos ritmo. Japonai yra
linkę rengtis pagal metų laiką, net jeigu ruduo ir 25 laipsniai šilumos, valgyti – taip pat pagal metų laikus“, – apie japonų gyvenimą gamtos ritmu pasakojo ponia Joko Jamasaki.
„Gyvenimas jaučiant gamtos pulsą – tai ir yra vienas iš prevencinės japonų medicinos svarbiausių aspektų, kai tu prisitaikai prie įvairių sąlygų, o ne su jomis kovoji, kai tu kūnui leidi būti be streso tėkmėje su tuo, kas vyksta aplinkui“, – japonų gyvenimo būdą komentavo Erika Stankevičiūtė.
Įdomu, jog pavasarį Japonijoje visi desertai būna nubarstyti sakurų žiedeliais, suvynioti į rožinį popierių ir viskas aplinkui pulsuoja rožine spalva. Moteris pasakojo, kad kiekvieną metų laiką tiek maisto, tiek grožio industrijoje išryškėja tam tikri dalykai būdingi tik tam metų laikui, kurie stipriai veikia bendrą gyvenimo būdą, nuotaiką, žmogaus sveikatos būseną. „Vasarą būtinai bus šalta sriuba ar šaltas melionas, ruduo – gatvės kvepės karštais kaštonais, žiemą vyraus karšti gėrimai – karšta sriuba, karšta sakė“, – pasakojo Erika Stankevičiūtė.
Tekančios saulės šalis – grožis gamtos ritmu
„Susitikimas su ponia Joko Jamasaki – lyg gaivaus oro gurkšnis“, – pokalbį įkvepiančiais palyginimais pradeda Erika Stankevičiūtė. Moteris atviravo, jog kalbėdama su ponia Joko Jamasaki dar kartą leido sau pažinti save, suprasti kultūrinius mentalitetus, persismelkiančius į bendravimą ir elgseną. „Prisiminiau savo pirmus kartus Japonijoje, kaip padavėjai vaizdavo, kad nežino anglų kalbos, kaip metro pareigūnas norėjo išmokyti pažinti tvarką ir pačiai pagal žemėlapį susirasti reikiamą vietą. Visos tos akimirkos mielos, savos, ilgiuosi jų“, – prisiminimais dalinosi Erika Stankevičiūtė jau daugiau nei 15 metų keliaujanti į Japoniją ir gilinanti savo žinias grožio industrijos ir japonų prevencinės medicinos srityse.
„Faktiškai iki 2000-ųjų metų Japonija buvo uždaryta nuo viso likusio pasaulio. Kiek nuvykstu į Japoniją, tiek suprantu, kad jie nepaprastai toli pažengę, nepaprastai išsaugoję savo kultūrą. Pažengę bendravime, santykyje su gamta, iš kur ir gimsta grožio ir ilgaamžiškumo paslaptis“, – kalbėjo Erika Stankevičiūtė.
Japonai ieško nemirtingumo paslapties
„Japonijoje birželio mėnesį prasideda lietaus sezonas vadinamas „Cuju“, liepą šalyje būna labai karšta, rugpjūtis – taifūnų metas, rugsėjį dažnai vyksta žemės drebėjimai, – tai kaip pagalvojus japonų kiekviena diena yra kova su gamta, bet jie nekovoja su ja, jie bando atrasti santykį su ja. Japonai nuo neatmenamų laikų ieško nemirtingumo, bando atrasti amžino gyvenimo paslaptį, ką šiandien galima įvardinti kaip japonų sveikatos pagrindą“, – pasakojo Erika Stankevičiūtė.
Moteris prisiminė vieną pasakojimą kaip japonas ieškodamas amžinos sveikatos salos iškeliavo iš Japonijos, surado sveikatos gyvybės salą, kurioje žmonės nemiršta, ten jis vedė princesę ir laimingai gyveno, tačiau pradėjus ilgėtis Japonijos grįžo, žengė ant Japonijos žemės ir virto pelenais.
Lietuviai myli gamtą
„Lietuviai myli gamtą“, – paklausta ką galėtų pasakyti apie lietuvių santykį su gamta pagyrų negaili mūsų tautiečiams ponia Joko Jamasaki. „Žinau, kad lietuviams patinka grybauti, plaukioti ežere, apsistoti vasarnamiuose savaitgaliais. Man patinka žmonės, kurie myli gamtą ir ją vertina. Lietuviai mėgsta šiuolaikinį gyvenimą mieste, bet jaučiu, kad daugumos lietuvių sielos yra miškuose su gamta.
Išmok matyti kaip „akmuo auga“
„Japonijoje, jeigu yra parkas, – tai jame yra tvenkinys, jeigu yra tvenkinys, – tai jame bus akmenų takelis arba akmuo vidury tvenkinio, kuris vaizduoja amžinos gyvybės salą. Akmenys Japonijoje turi labai daug reikšmių. Jie yra kaip meditacijos simbolis. Japonai sako, kad reikia išmokti sėdėti, žiūrėti į akmenį ir matyti kaip jis auga. Santykyje su gamta žmogus pasineria į meditaciją, stengiasi susilieti su tuo pasauliu ir savyje turėti dalelę gamtos, dalelę stichijos, kas leistų manyti, kad tu irgi turėsi ilgą gyvenimą“, – apie japonų gyvenimo filosofiją kalbėjo Erika Stankevičiūtė.
Japonų ir lietuvių istorija persipynusi su gamtos tikėjimais
Tiek Japonijoje, tiek Lietuvoje yra išlikę nemažai švenčių, turinčių sąsajų su gamtos ritmu, jo pasikeitimu, protėvių suformuotais šventimo papročiais. Tiek japonų, tiek lietuvių istorija, senosios religijos persipynusios su tikėjimu į gamtos reiškinius.
Joninės – viena tų gamtos švenčių, kurią lietuviai bet kokiomis oro sąlygomis labai noriai prisimena ir puoselėja jos papročius tarsi patvirtinant, kad Lietuvoje taip pat žmonės ganėtinai stipriai išlaikę santykį su gamta. Erika Stankevičiūtė išskiria ryto maudynes saulei tekant, kaip vieną stipriausių veiklų, kurios vertėtų nepamiršti po ilgo vakaro prie laužų.
„Mes nuo seno kaip japonai turime aiškias sąsajas su gamta ir būtent šiuo metu, kai neseniai buvome izoliacijoje, pastebėjau, kad daugelis lietuvių įvertino mūsų gamtos grožį, klimatą ir mąsto, kad gal neverta atgal emigruoti, gal verta likti Lietuvoje ir čia tęsti gyvenimą“, – kalbėjo Erika Stankevičiūtė kviesdama ponią Joko Jamasaki šiais metais pamatyti trumpiausios nakties šventės papročius Lietuvoje.
