Šiaulių miesto meras Artūras Visockas praeitą savaitę raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas rasti galimybių prisidėti prie visai Šiaurės Lietuvai svarbaus oro uosto projekto. Taip būtų pasiekta didžiulė pažanga gaivinant dėl karantino susilpnėjusią krašto ekonomiką ir efektyviau išnaudojant valstybės turtą. Šiaulių meras su Seimo nariais apžiūrėjo Šiaulių oro uoste jau prasidėjusius darbus.
Šiaulių miesto savivaldybė su ,,Aviatic MRO“ pasirašė investicijų sutartį, pagal ją verslas planuoja oro uosto teritorijoje įrengti didžiausią Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą. Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu jau pradėti darbai, kurių metu beveik 5 mln. eurų iš miesto biudžeto skirti riedėjimo takams ir peronui atnaujinti. Šis turtas, beje, priklauso valstybei.
Šiaulių miesto meras, pasirašęs kreipimąsi Ministrui Pirmininkui, apie raštą Vyriausybės vadovui informavo Šiaulių krašto bičiulių grupės narius. Su parlamentinės grupės vadovu Stasiu Tumėnu ir Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene Artūras Visockas apsilankė oro uoste, apžiūrėjo vykdomus darbus.
„Visą tą darbą, kurį miestas atliko stiprindamas Šiaulių oro uostą, apibendrino raštas Ministrui Pirmininkui. Visi suprantame Šiaulių oro uosto saugumo užtikrinimo, gynybos svarbą šaliai, bet jis turi ir didžiulį ekonominį potencialą. Ilgiausias pakilimo takas Baltijos šalyse yra ir puikiai prižiūrimas dėl Šiauliuose vykdomos NATO oro policijos misijos. Nuolatinė priežiūra kainuoja nemažas lėšas, taigi, visiškai logiška, kad visa tai galėtų tarnauti ir verslui. Kviečiu šalies logistikos kompanijas išnaudoti šį valstybės turtą. Tokiu būdu susikurtų visapusė nauda, įskaitant daugybės aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų atsiradimą. Šiaulių oro uosto klausimas yra ir valstybės reikalas“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Vyriausybės prašoma rasti būdų prisidėti prie Šiaulių miesto pradėtų oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbų, paskiriant šiam projektui trūkstamas lėšas – 4,72 mln. eurų.
Šiauliai – Lietuvos Šiaurėje, o Alytus – jos Pietuose turi tapti pagrindiniais regioninio šalies vystymo centrais. Pagal rengiamą Bendrąjį Lietuvos teritorijos vystymo planą jie privalo būti pažymėti perspektyvoje vienodo su Kaunu rango šalies miestais. Valstybės ir užsienio, privačios investicijos artimiausią dešimtmetį privalo eiti būtent į šiuos miestus. Kauną valstybė savo lėšomis yra pakankamai išpuoselėjusi, taigi toliau jis pajėgus ir yra paliktinas verstis savo lėšomis. Juolab, kad gyvenant su atviromis teritorinėmis sienomis valstybei strategiškai svarbu turėti stiprius, išvystytus lietuviškus centrus ne teritorijos viduryje, o jos pakraščiuose, kokiais pirmiausiai ir vystytini Šiauliai su Alytumi. .
Ar netrikdo tai, kad abu ranka pasiekiami nuo sienos? Alytus ir nuo „koridoriaus”? O susisiekimo ministras dar ir Druskininkų su Gardinu liniją atnaujins? Latvijoje knibždėte knibžda „draugiškos” kaimynės tauta. Savo atkaklų dėmesį Šiaulių kariniam oro uostui didžioji kaimynė jau rodė. Netoli Kaliningrado esantį Klaipėdos politinį bei kriminalinį klimatą jį sumaniai valdo. Ar neužveršime dar labiau sau kilpos – savo pačių rankomis?
Šiuolaikiškai gyvenant, turėti stiprų lietuvišką gyvenimą – traukos centrus valstybės teritorijoje, jos lietuviškos tapatybės pakraščiuose daro ją tik stipresnę, atspresnę, ypač tai svarbu gyvenant pagal Šangeną, laisvo darbo jėgos ir kapitalo judėjimo sąlygomis. Tai akivaizdu.
Gi esant šiuolaikinei ginkluotei karinio konflikto atveju šimto kito kilometrų atstumas (jis Lietuvoje didesnis imant nuo vidurio ir nesusidaro) paprastai svaresnio vaidmens neturi, o kasdieniame žmogaus gyvenime traukos centro pasiekiamumas per pusvaldį jam yra labai reikšmingas.
Taigi lietuvišką gyvenimą išsidėstydami ir keliose pakraštinėse teritorijos vietose Šiauliuose, Alytuje ir pan. priešui tampame tik neparankesni. Tokiu atveju, kad priešas”pasiektų”, jam vienos ištiestos rankos nepakaktų…
Tad, ar čia sudėlioti konkrečių “grėsmių klaustukai” savo “tiesa” neteprilygsta močiutės sakymui anūkams: “Vaikeliai neikite į mišką, ten vilkas”…
Nejaugi dar iki šiandien tais vaikeliais esmi!…
O kur mūsų kariuomenė, NATO, ES, dvišalė partnerystė su JAV… Kiek dar galima tapatintis su tuo zuikiu, bijančiu visų, kai jo nebebijo niekas… Žodžiu, baimės akys – didelės…
Dėl jų didumo užklūva ir ketinimai dėl geležinkelio Druskininkuose. Geležinkelis iš Vilniaus per Druskininkus ir toliau pro Kapčiamiestį ar Gardiną iki Augustavo yra atkurtinas europinės vėžės 250 km/val greičio. Tai būtų sveikintinas dalykas. Jis Lietuvai būtų labai naudingas ir ekonomiškai, nes ji tokiu atveju taptų realus konkurentas Brestui pervežant krovinius sausuma Rytai- Vakarai ir atgal. Be to, “Rail Baltica” greičio traukinys sujungtų Vilnių su Berlynu. Beje, iki Berlyno važiuojant per Vilnių, o ne per Elką, net ir Kaunui taptų arčiau.
Taigi manyčiau, ar ne daugiau asmeniški, partiški negu lietuviški, valstybiniai interesai tuose “klaustukuose” slypi…