Pandemijos padariniams įveikti reikės didesnio ES biudžeto, sako prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjaniu Kariņiu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen ir Europos Tarybos prezidentą Šarlį Mišelį, pateikdami siūlymus dėl kovos su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis priemonių ir jų finansavimo principų.  

Baltijos šalių aukščiausi vadovai savo kreipimesi pabrėžia, kad ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos veikimas, ambicingas ES daugiametis biudžetas ir finansinius poreikius atitinkantis atsigavimo fondas.  Tiek peržiūrėtas ES biudžetas, tiek naujai kuriamas Atsigavimo fondas turi būti glaudžiai susieti vienas su kitu, atliepti pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės mastą, užtikrinti prioritetinių politikos krypčių deramą savalaikį finansavimą. Taip pat abi šios finansinės priemonės turi būti orientuotos ir į vidaus rinkos gilinimą, ypač projektų įgyvendinimą transporto,  energetikos, skaitmeninės darbotvarkės srityse, Žaliojo kurso iniciatyvos vystymą bei atsparumo krizėms stiprinimą.

„Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto nei buvo svarstoma vasario mėnesį, jis turi tapti lankstesniu, o sprendimai dėl jo panaudojimo turi būti priimami greičiau. Ypač svarbu, užtikrinti, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nedidėtų socialinė ir regioninė atskirtis. Turime priimti tokius sprendimus, kad pasibaigus krizei socialinė ir regioninė atskirtis  būtų net mažesnė nei prieš pandemiją “, – teigia Prezidentas.

Kreipimesi kviečiama didinti finansavimą  ypač svarbioms Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos kryptims, prisidedančioms ne tik prie pandemijos pasekmių sumažinimo ir ekonomikos atsigavimo, bet ir naujų politikų – Žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo. Laiške taip pat pažymėta būtinybė užtikrinti lygias konkurencines sąlygas Baltijos šalių ūkininkams.

Vadovai pabrėžė, kad atsižvelgiant į pandemijos simetrinį poveikį, visos šalys narės privalo turėti galimybes pasinaudoti Atsigavimo fondu. Jis turi būti pakankamas, proporcingas krizės padarinių mastui, o jo panaudojimas apribotas laike.

Baltijos šalių lyderiai pažymėjo, kad laikantis šių principų būtų sukurtas tvirtas pagrindas tiek Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimui, tiek atsparumui krizėms ateityje.