Pasak apklausos dalyvių, per karantiną pirmiausia algas reikėtų didinti medikams, prekybos centrų ir maisto parduotuvių darbuotojams bei policininkams – rodo naujausia „Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausa.
Šių metų balandžio 5-8 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 87 proc., Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad sveikatos apsaugos darbuotojų atsidavimas kovoje su koronavirusu turėtų būti įvertintas didesniu atlygiu. Kas antras apklausos dalyvis – 53 proc., mano, kad didelį darbo krūvį patiriantiems prekybos centrų ir maisto parduotuvių darbuotojams taip pat reikėtų kelti darbo užmokestį. Trečioje vietoje pagal svarbą gyventojai išskyrė policininkų darbą – 21 proc. pritartų jų atlyginimų ar priedų didinimui per karantiną.
Medikų algų didinimui pritaria absoliuti dauguma visų demografinių ir socialinių grupių atstovų: tiek mažesnių miestų ir didmiesčių gyventojai, tiek ir dirbantys privačiame ar valstybės sektoriuje ir t.t.
Pasak sociologės dr. Rasos Ališauskienės, apklausos rezultatai atspindi visuomenės vieningumą: „Tokie ženklūs rezultatai medikų algų didinimo atžvilgiu rodo, kaip gydytojus, dirbančius pirmose fronto linijose, žmonės palaiko”.
Įdomu tai, kad moterys – 59 proc., labiau nei vyrai – 46 proc., pritartų, kad būtų didinamas darbo užmokestis maisto pardavėjams, o vyrai – 24 proc., palyginti su moterimis – 18 proc., labiau linkę siūlyti didinti algas policininkams.
Be to, tyrimas parodė, kad dažniausiai dėl atlygio didinimo parduotuvių darbuotojams pritartų vyresni nei 50 metų žmonės su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis (iki 700 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, dirbantys privačiame sektoriuje, darbininkai, ūkininkai bei besimokantis jaunimas.
Kita vertus, tarp dažniau pasisakančių, kad per karantiną daugiau finansiškai paremti reikia policininkus yra mažesnių miestų ir kaimo gyventojai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų), pensininkai.
Kitų profesijų atstovai, kurie susilaukė mažiau gyventojų palaikymo dėl darbo užmokesčio didinimo karantino metu – mokytojai (7 proc.), ugniagesiai gelbėtojai (2 proc.), politikai (1 proc.) bei kiti (4 proc.). Tarp pastarųjų buvo išskirti darbuotojai, užtikrinantys komunalinių paslaugų tiekimą, paštininkai, kurjeriai, socialiniai darbuotojai, valytojai, atliekantys patalpų dezinfekavimą, vairuotojai, išvežiojantys prekes per karantiną.
„Šis tyrimas rodo, kokių profesijų atstovų reikšmė esant krizinei situacijai visgi yra gyvybiškai svarbiausia šalyje. Paradoksalu, kad būtent akistatoje su koronaviruso pandemija tokių specialybių kaip maisto pardavėjų, kurjerių ar valytojų darbas pereina visai į kitą lygį nei buvo anksčiau ir yra labiau vertinamas“, – pastebi sociologė.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 510 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas internetu 2020 metų balandžio 5-8 dienomis.
Vyriausybė pritarė, kad atlyginimai medicinos darbuotojams būtų padidinti
Balandžio 29 d., trečiadienį, vyriausybės posėdyje buvo pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kad atlyginimams su pavojinga koronaviruso infekcija (COVID-19) kovojantiems medicinos darbuotojams didinti galėtų būti naudojamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo. Taigi jau gegužę visiems šiems medicinos darbuotojams bus išmokėti gerokai, kai kam net dvigubai, didesni atlyginimai.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo sudėtingu metu stengiantis suvaldyti pavojingą infekciją medikams tenka milžiniška darbų, kartu – ir atsakomybės, našta.
„Kasdienė kova dėl kiekvieno paciento reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelės ištvermės. Tad deramas materialinis atlygis – mažų mažiausia, kuo galime atsidėkoti už tokį sunkų darbą“, – sako A. Veryga.
Tai, kad gydymo įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir teikiančių paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdantiems profilaktiką epidemijos židiniuose (nuo karantino pradžios iki jo galiojimo mėnesio pabaigos), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas arba mėnesinė alga turi būti didinami nuo 60 iki 100 procentų, numato Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.
Vyriausybė patvirtino, kad lėšų tokiam algų padidinimui būtų skirta iš PSDF rezervo, kuriame šiuo metu sukaupta arti 35 mln. eurų. Susidarius ekstremaliai situacijai (pavyzdžiui, epidemijos metu), galimybę naudoti PSDF biudžeto rezervo lėšas numato Sveikatos draudimo įstatymas.
Vyriausybei pritarus, toliau koronavirusu užsikrėtusius ligonius gydantiems medikams atlyginimų didinimui reikalingos lėšos bus skiriamos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pinigai bus skiriami už kiekvieną karantino galiojimo kalendorinį mėnesį, pagal teritorinių ligonių kasų (TLK) įvertintas faktines gydymo įstaigų sąnaudas. Jos bus kompensuojamos pagal įstaigų pateiktas lėšų paraiškas TLK.
Medikų bendruomenė šiomis dienomis sulaukė ir kitos geros žinios. Vykdydama savo įsipareigojimus, Vyriausybė nuo balandžio paskelbė didinanti visų sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį. Tuo tikslu iš PSDF papildomai bus skiriama 130 mln. eurų. Sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą šiemet tai leis padidinti 17-18 procentų.
Statistika rodo, kad 2019 m. rugsėjo-2020 m. vasario mėn. šalies gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 755 Eur, o slaugytojų – 1 390 Eur, kito personalo, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas – 1 226 eurus. Su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis suderintos siekiamybės numato, kad šalies mastu gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis, kaip 3 250 Eur, o slaugytojų – 1 625 eurai.
