Bepiločių orlaivių mėgėjai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje mėgaujasi stebėdami ištuštėjusias viešąsias erdves, fiksuoja kitus neįprastus vaizdus miestuose bei gamtoje. Be to, daugelis Europos šalių ėmė masiškai naudoti bepilotes skraidykles karantino kontrolei – ne išimtis ir Vilnius, kuriame galimus pažeidėjus stebi savanorių dronai.
„Žinoma, dronai šalyje buvo sėkmingai naudojami tiek mėgėjiškais, tiek darbo tikslais dar prieš koronaviruso krizę, tačiau karantine jų naudojimas tapo dar populiaresnis. Tuo pačiu išaugo ir dronų keliamų pavojų grėsmė – nesuvaldytam dronui apgadinus svetimą turtą, už tai atlyginti privalo dronų valdytojas. Būta ir dronų susidūrimų su paukščiais atvejų. Todėl dronų savininkai turėtų tinkamai pasirūpinti tiek savo turto apsauga, tiek atsakomybe už galimas žalas“, – sako BTA draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Pasak jos, apdrausti bepiločio orlaivio naudotojo civilinę atsakomybę privaloma tik profesionaliems valdytojams, tačiau tai ne ką mažiau aktualu ir dronų operatoriams mėgėjams, nes saugos reikalavimai ir taisyklės neatleidžia bepiločio orlaivio valdytojo – tiek profesionalaus, tiek mėgėjo – nuo atsakomybės prieš kitus asmenis, jeigu šiems bus padaryta žala.
Kaip nepridaryti žalos valdant droną?
Visi dronų valdytojai turi laikytis Civilinės aviacijos departamento patvirtintų Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, o nuo šių metų liepos pirmosios įsigalios ir naujosios Europos Sąjungos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Vienas iš būsimų esminių pokyčių – drono naudotojui bus suteiktas unikalus skaitmeninis registracijos numeris, pagal kurį bus įmanoma identifikuoti tiek patį asmenį, tiek jo droną. Šis reikalavimas atsirado dėl dronų keliamos rizikos saugumui, privatumui, asmens duomenų apsaugai ir aplinkai.
„Nenuostabu, kodėl pastaruoju metu susirūpinta dronų keliamomis rizikomis – nesuvaldytas dronas gali išdaužti namo ar buto langus, apibraižyti automobilius, apgadinti kitą žmonių turtą, galų gale net sužaloti žmogų, o už visą tai atlyginti privalo drono valdytojas. Be to, skraidyklės gali pakenkti gyvūnijai – esame užfiksavę atvejų, kai dronas susidūrė su kregžde, nukrito ant karvės ir ją sužalojo. Ne ką mažesnis galvos skausmas yra asmens duomenų apsauga, nes žmonių nedžiugina mintis, kad jie yra stebimi, ypač jei dronas skrenda virš jų privataus kiemo. Kartais dronus net bandoma numušti, todėl kai kurie brangesnių dronų valdytojai savo techniką nusprendžia apdrausti“, – teigia K. Karpova.
Pasak jos, įsigijus droną svarbu suprasti, kad tai nėra žaislas, o drono ir jo valdymo pulto nevalia paleisti iš akių, kad būtų galima išvengti nelaimingo nutikimo dėl paprasčiausio neapdairumo.
Pagrindinės taisyklės nardantiems danguje
Pasak K. Karpovos, siekiant nepridaryti žalos aplinkiniams ir išvengti nepageidaujamų išlaidų, vertėtų laikytis esminių taisyklių: operatorius visada turi išlaikyti droną savo regėjimo lauke ir skraidinti jį toliau nuo žmonių, išskyrus atvejus, kai perskrendama kliūtis, dronas taip pat privalo skristi mažiausiai 50 metrų atstumu nuo visų rūšių transporto priemonių ir pastatų.
„Oro erdvėje, kuria naudojasi lėktuvai, sraigtasparniai, oro balionai, parasparniai ir, žinoma, bepiločiai orlaiviai, yra būtinas saugumo užtikrinimas – visai kaip ir keliuose. Todėl dronų turėtojams būtina žinoti elementarius apribojimus. Pavyzdžiui, kad šalia oro uostų bepilotį orlaivį galima pakelti tik turint specialų leidimą, mat nusileisdami ir pakildami lėktuvai skrenda žemiau nei įprastai, todėl dronas gali sutrukdyti lėktuvui pakilti. Vienas toks atvejis prieš dvejus metus nutiko Londono Gatviko oro uoste, kai keli lėktuvai taip ir neišskrido dėl oro uosto zonoje zujusių dronų“, – tikina draudimo bendrovės ekspertė.
Ji priduria, kad bepiločiai orlaiviai yra nepageidaujami virš teritorijų, kuriose tokius skrydžius riboja savivaldybės, karinių teritorijų, miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrių bei aerodromų oro eismo zonose. Apribojimai dronų naudotojams taip pat gali būti taikomi ir įvairių renginių metu.
Europos „DronesOutlok“ tyrimo (European Drones Outlook study) duomenimis, šiandien paprasti bepiločių orlaivių savininkai Europoje naudoja apie 1–1,5 mln. dronų. Tyrimo autoriai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų laisvalaikiui bus naudojama maždaug 7 milijonai, o komercinei ir valstybinei paskirčiai – 400 tūkst. dronų.
Nuo nekviestu sveciu tveriames tvora, isirengiame rakinamus vartus noredami privatumo nuosavoje erdveje. Dronai tikrai skraido pernelyg daznai ir tai kelia nerima, nes galbut taip snipinejama ar seimininkai yra namuose