Vyriausybė balandžio 15 d. pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dėl nepakankamai konkurencingų atlyginimų dėstytojo ir mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka.
„Nuoseklus ir akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkantis atlyginimų augimas paskatintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidintų šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarytų geresnes sąlygas didinti mūsų šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą,” – sako ministras A. Monkevičius.
Be to, ministras pažymi, kad šiuo metu visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, mokslininkų indėlis yra ypatingai reikšmingas, jiems ieškant tiek šios ligos efektyvaus gydymo, tiek mažinant įvairias šio viruso sukeltas neigiamas pasekmes.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms būtų padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 m., kiltų 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių.
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. III ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto – 1782,3 Eur.
Pirmiausia reiktų mažinti darbo krūvius. Atlyginimų didinimas – tai tik atrinis dalykas. Taip pat aktualu, bet krūvių mažinimas – aktualiau. Tad jiems prioritetas.
Paklauskite bet kurio jauno mokslininko (beje, dažniausiai trumpam mokslininko) – dauguma pirmiausia įvardins sunkiai pakeliamą darbo krūvį ir biurokratizmą. Kodėl jaunimas neužsibūna dėstytojo (dažniausiai) ar mokslininko pareigose? Bando, bet kai dirba naktimis, atsitogos tik formalios, kai laiko visiškai nelieka asmeniniam gyvenimui – joks normalus jaunas žmogus to nepakelia. Reikia būti visišku mokslo fanatiku, kad galėtum visko dėl mokslo atsisakyti.