Nei mūsų valstybė, nei verslas su tokio pobūdžio krize dar nebuvo susidūrę – ji didesniu ar mažesniu mastu palietė visas įmones ir organizacijas, privertė atsiversti sutartis ir imtis pokyčių. Daugeliui tapo neaišku, kaip elgtis sustojus arba apribojus veiklas, kaip spręsti su darbo teise susijusius klausimus, ką daryti, jei negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir ar karantinas leidžia taikyti force major aplinkybę. Žinovai vieningai sutaria, kad dabar svarbiausia verslams kalbėtis, derėtis dėl abiem šalims palankių sąlygų ir sprendimus priimti jaučiant atsakomybę bei solidarumą.
„Karantino paskelbimas organizacijų neatleidžia nuo atsakomybių, nuo sutartinių prievolių vykdymo. Glaudžiai dirbdami su verslu jaučiame labai didelį įmonių pasimetimą – jos nežino, kaip tas sutartines prievoles įgyvendinti, kai veiklos yra apribotos arba iš viso sustabdytos. Mūsų klientai kasdien klausia, kokios bus taikomos lengvatos, ar tikrai privaloma laikytis sutartyse numatytų sąlygų, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Visi stengiasi mažinti savo nuostolius ir nepadaryti esminių klaidų versle“, – apie šiuo metu svarbiausias verslui kylančias problemas kalba Daina Kleponė, verslumą ir eksportą skatinančios agentūros VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Valstybė teikia paramą verslui
Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad per pastarąją savaitę ministerija sulaukė apie pusšimčio skirtingų įmonių ir asocijuotų verslo struktūrų raštų su probleminiais klausimais bei pasiūlymais, ko šiuo metu labiausiai reikia verslui.
„Pirmas dalykas, ką padarėme paskelbus karantiną – suteikėme galimybę verslams kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir atidėti visus mokesčius. Antras svarbus aspektas – Vyriausybė nutarė, kad dėl karantino kenčiančiam verslui bus atlygintos darbuotojams skiriamos prastovos. Jau šią savaitę Vyriausybė paskelbs sąrašus, kokia veikla užsiimančios įmonės galės gauti 60 proc. subsidiją prastovai ir kokia – 90 proc. Trečias itin svarbus klausimas, kuris turi būti išspręstas taip pat šią savaitę – priemonės įmonių panaikinimui užtikrinti. Paramos verslui paketai bus skirstomi pagal tai, kokioje stadijoje verslas atsidūrė dėl susidariusios padėties“, – valstybės pagalbos priemones verslui pristato viceministras M. Skuodis.
Dėl sutarties įvykdymo kalbėtis prie derybų stalo
Beveik kiekvienoje sutartyje yra numatyta force major (nenugalimos jėgos) aplinkybė. Dažnu atveju ji tiesiog įrašoma neaptariant jos taikymo nuostatų ir tikintis, kad ši aplinkybė neįvyks. Tačiau šiandien padėtis keičiasi ir verslas viliasi, jog force major bent šiek tiek padės įveikti krizę.
„Karantino paskelbimas, tam tikri valstybės ribojimai ar uždraudimai savaime nereiškia nenugalimos jėgos aplinkybės. Tai – tikrai išimtinis dalykas, kuriam keliami labai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, atsižvelgiama į labai daug aplinkybių. Visų pirma, reikia atidžiai peržiūrėti, kas buvo pasirašyta sutartyje, kokius sprendimus priėmė valstybė, kokius apribojimus nustatė, kokių priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti riziką, kokie yra įmonės piniginiai srautai ir t.t. Force major gali būti taikoma tik individualiai išnagrinėjus kiekvieną verslo padėtį“, – sako Indrė Barauskienė, sutartinės teisės ekspertė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.
Anot jos, iki šiol teismuose nagrinėjant nenugalimos jėgos aplinkybės klausimą buvo taikoma praktika, kad piniginius įsipareigojimus įmonės ar organizacijos turi įvykdyti. Susiklosčius neeilinei padėčiai, teisininkė pataria visų pirma abiem šalims sėstis prie derybų stalo ir aptarti visas įmanomas prievolių vykdymo galimybes.
„Net mūsų Civilinis kodeksas numato pareigą šalims bendradarbiauti. Paskelbus karantiną daug įmonių tiesiog negali įvykdyti įsipareigojimų arba juos įvykdžius gali tekti skelbti bankrotą. Svarbu greitai pradėti bendrauti su kita sutarties šalimi. Visuomet galima rasti tinkamą spendimą – gal pratęsti apmokėjimo terminą, gal jį išskaidyti dalimis ar pan. Jei klausimų nepavyksta išspręsti derybomis, tada teks rinktis – ar laukti ir viltis, kad tuoj viskas bus gerai, ar imtis iniciatyvos ir rinktis teisminį kelią, nes to „tuoj viskas bus gerai“ galima ir nesulaukti“, – pataria I. Barauskienė.
Atvirumas padeda gauti darbuotojų pritarimą
Dabar apie 80 tūkst. darbuotojų Lietuvoje yra neapmokamose atostogose. Ekonomistai žada, kad iki vasaros darbo neteks net 25 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Ką turėtų daryti verslas, kad nereikėtų imtis tokių drastiškų priemonių, bet patiriami nuostoliai būtų kiek įmanoma sumažinti.
Dr. Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris, sako, kad tinkamiausios priemonės priklauso nuo kiekvienos įmonės. „Vienas verslas nuo piniginio srauto priklauso čia ir dabar, kitas turi finansinius įsipareigojimus ilgesnį laiką. Jei paskelbus karantiną verslui visiškai užsidaro pinigų srautas, jis gali pasirinkti drastiškesnes priemones – tartis su darbuotojais, kad jie sutiktų su neapmokamomis atostogomis ar taikyti atleidimą, ypač, kai dar nėra iki galo žinomos valstybės paramos už prastovas sąlygos“, – aiškina dr. T. Bagdanskis.
Anot jo, labai svarbu būti atviriems su darbuotojais. „Gali atrodyti neetiška tartis su darbuotoju dėl algos ar darbo laiko sumažinimo, tačiau atvirai pristačius įmonės finansinę padėtį, įmanoma rasti tinkamų būdų. Parodžius, kokie yra įsipareigojimai tiekėjams ar partneriams, kokios šiuo metu yra piniginės įplaukos, kokios bendros išlaidos darbuotojų atlyginimams, jie bus labiau linkę derėtis ir sutikti su laikinai mažesne alga. Kai darbo krūvis sumažėja, verslas svarsto, ar, pavyzdžiui, atleisti pusę darbuotojų, o pusei palikti pilną krūvį, ar geriau kiekvienam sumažinti darbo valandas, tačiau išlaikyti visus darbuotojus ir pasibaigus krizei grįžti į įprastą darbo ritmą“, – sako darbo teisės ekspertas.
Krizės metu svarbi ir socialinė atsakomybė
Valentas Neviera, „Ignitis grupės“ Darnaus vystymosi komunikacijos vadovas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos narys, tik patvirtina, kad atviras bendravimas su darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač kriziniu laikotarpiu, yra itin svarbus.
„Atviras bendravimas ir sąžiningas požiūris gali padėti suvaldyti darbuotojų ir partnerių nerimą, tuomet pokyčiai įgyvendinami greičiau, galima tikėtis kokybiškesnio rezultato. Pasitikėjimas ir vieningumas – labai svarbūs siekiant suvaldyti krizę ir sumažinti jos padarinius. Reikia nepamiršti žmogiškumo. Jei turime keisti darbuotojų darbo sąlygas, reikia apie tai kalbėtis, atsakyti į klausimus, užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis. Jei plintant koronavirusui darbuotojai negali dirbti iš namų, turime suteikti saugias sąlygas – atsakingi darbdaviai, LAVA nariai stiprina higieną, suteikia apsaugines priemones, rūpinasi, kad būtų išlaikomi atstumai, dėl to keičia darbo rengimą, kiti net specialų transportą siūlo, kad darbuotojai į darbą galėtų atvykti visiškai saugiai“, – kalba V. Neviera.
Anot specialisto, dabar padaryti įmonių sprendimai turės įtakos jų vertinimui ateityje, todėl, galvojant apie įmonės finansinę būklę, vertėtų nepamiršti sprendimus įvertinti ir iš verslo socialinės atsakomybės pusės.
Žinovų pokalbio „Koronaviruso teisiniai iššūkiai verslui: pasitark su ekspertais“ tiesioginės transliacijos įrašas yra čia.
Veikiausiai antrojo karantino pasekmės bus skaudesnės ir ilgai juntamos. Šiuo laikotarpiu labai svarbus veiklos procesų optimizavimas net ir tose srityse, kurių veikla neribojama karantino priemonėmis.