Kovo 11 d. 16 val. Vilniuje, kaip ir kasmet Lietuvos patriotai organizuoja tautines eitynes „Tautos jėga – vienybėje!“. Rengėjai kviečia jungtis visiems, siekiantiems vienybės ir valstybės klestėjimo.
Patriotinės eitynės prasidės kaip visada 16 val. Arkikatedros aikštėje Vilniuje ir baigsis Lukiškių aikštėje, kur numatomas trumpas mitingas. Rengėjai primena, kad viršutinėje Katedros aikštės dalyje prie įėjimo į Valdovų rūmus 14:00-15:30 koncertuos kariniai orkestrai, tad rinktis 15.30 val. ir rikiuotis reikia karaliaus Gedimino paminklo papėdėje bei ragina atsinešti tautines bei sąjungos vėliavas ir žinoma šventinę nuotaiką.
Šiemet švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, kuomet buvo paskelbtas Kovo 11-osios aktas.
Turime jau vieną kartą lietuvių užaugusią savo laisvoje valstybėje Lietuvoje.
„Ar prisimename, kad 1990 kovo 11-ąją Lietuvos valstybės Nepriklausomybę atkūrė tautininkai signatarai a.a. Kazimieras Uoka, Leonas Milčius, Klemas Inta, Audrius Rudys, a.a. Mečislovas Treinys?“ – klausia Lietuvos Tautininkų ir Respublikonų Sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.
1991–1992 m. Aukščiausioje Taryboje, Atkuriamajame Seime veikė Tautinininkų frakcija, kurios pirmininkas buvo Mečislovas Treinys ir vienijo net 12 narių.
„Ar žinote, kad būtent tautininkas Vaidotas Antanaitis, TSRS liaudies suvažiavimo deputatas, 1990 kovo mėn. Maskvoje per suvažiavimo sesiją paskelbė, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė? Gavęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus, vedė neoficialias derybas su TSRS vadovais dėl nepriklausomybės pripažinimo.
Neabejoju, kad mes visi kiek galėjome prisidėjome prie savo valstybės atkūrimo.
Kasmet šią šventę pažymime rengdami jau tapusias tradicinėmis Kovo 11-osios patriotines eitynės Vilniuje.“ – primena S. Gorodeckis.
Eitynių rengėjai: Lietuvos Tautininkų ir Respublikonų Sąjunga.
Eitynių renginio nuoroda feisbuke: https://www.facebook.com/events/1081572475515271/
Lietuvių Tautininkų Sąjungos frakcija buvo ir 1992-1996 metų Lietuvos Respublikos Seime. Garbė vadovauti frakcijai tuo metu teko man. Frakcija buvo nedidelė, bet dirbome labai aktyviai. Buvo parengta ir perskaityta per 114 įvairių kalbų, pareiškimų.
Eitynių dalyviams linkiu tik sėkmės. Tai labai gražus, prasmingas ir jaudinantis renginys. Jose ne kartą ir man teko dalyvauti, bet dabar neturiu jokių galimybių atvykti.
Tik neužmirškime, ko prašė mokyt. Astra – ateiti anksčiau ir padėti rišti vėliavas ant kotų. Bei atsinešti pinigėlio (kas kiek gali), nes vėliavas vaikinas už savus pirko.
Sakinyje reiktų ištaisyti klaidą:
“< …bei ragina atsinešti tautines bei sąjungos vėliavas ir žinoma šventinę nuotaiką."
Žodį "žinoma" reiktų išskirti kableliais.
Nacionalinis susivienijimas kviečia į pilietinę akciją
Už laisvą Kovo 11-osios Lietuvą! Laikas pertvarkai!
1990 m. kovo 11-osios vakare LSSR Aukščiausios Tarybos salėje buvo uždengtas sovietinės „respublikos“ herbas. Tą džiaugsmo akimirką buvome įsitikinę, kad pagaliau nusimetėme dvasinės ir fizinės okupacijos pančius. Vergijos komunistinėje imperijoje dešimtmečiai turėjo nugulti istorikų knygose arba atgyti tik patirtas kančias ir žaizdas apsigydžiusių bei režimo aukų laiko gydomosios galios sušvelnintuose prisiminimuose. Atrodė, kad pagrindinis Sąjūdžio tikslas pasiektas. Kad regime išsipildant kovotojų už Lietuvą – 1941 m. Birželio sukilėlių, kritusių kovoje partizanų ir nepalaužiamų disidentų, sovietinių kalėjimų ir konclagerių kalinių ir kankinių, – taip pat trėmimų aukų, visų okupacijos kryžių kantriai nešusių ir visus jos sunkumus garbingai ir su švaria sąžinę ištvėrusių dorų Tėvynės patriotų švenčiausią svajonę. Tą akimirką patikėjome, kad atkuriama tikroji – 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Respublika. Tikrai nepriklausoma, demokratinė, laisva nacionalinė lietuvių valstybė.
Valstybė, kurioje lietuviai ir šiai valstybei lojalūs kitų tautų piliečiai vėl taps savo žemės, gyvenimo ir ateities šeimininkai.
Valstybė, kurios nevaldys okupantų parankiniai ir padlaižiai ir kurioje neviešpataus svetimiesiems tarnaujantys apsišaukėliai ,,pažangos nešėjai“, prievartaujantys Tautą liaupsinti durtuvais atneštą ,,šviesios ateities“ saulę.
Valstybė, kurioje niekada nebebūsime ujami ir žeminami kaip nesugebanti savęs valdyti ir turėti savos valstybės tariamų tamsuolių ir atsilikėlių tauta.
Valstybė, kurioje nebebus – kaip atgyvenos ir prietarai – niekinamos ir griaunamos per amžius susiklosčiusios Tautos moralės normos ir kultūros paveldas, papročiai ir tradicijos.
Valstybė, kurioje niekas nedrįs iškraipyti ir menkinti piliečius telkiančios ir įkvepiančios jos istorijos, trinti ir klastoti Tautos ir jos Laisvės kovų istorinės atminties, šmeižti ir žeminti tos kovos didvyrių ir aukų.
Valstybė, iš kurios pasitrauks brutalios ateistinės ,,kovos su religiniais prietarais“ šmėkla, Bažnyčia ir kitos religinės bendrijos nebebus ujamos ir persekiojamos, o visų konfesijų tikintieji nebebus laikomi antrarūšiais piliečiais.
Valstybė, kurioje mylintys savo Tautą ir Tėvynę bei norintys gyventi iš tiesų suverenioje ir orioje valstybėje piliečiai nebebus vadinami ,,siaurais nacionalistais“ ir jiems nebebus klijuojamos smerkiančios ir žeminančios retrogradų ir reakcionierių etiketės.
Valstybė, kurioje nebebus vienos privalomos tiesos ir nevyks ,,neteisingai mąstančių“ piliečių politinio persekiojimo ir ideologinio ujimo kampanijos, jie nebebus šalinami iš viešosios erdvės ir savavališkai atleidinėjami iš darbų, remiantis fabrikuojamais ,,kolektyvų“ skundais, smerkimais ir prašymais.
Valstybė, kurioje baigsis minties, sąžinės ir žodžio laisvės varžymai ir kurios piliečiai nebus verčiami gyventi nuolatiniame ideologiniame ir propagandiniame mele, skleidžiamame nelaisvos ir griežtai kontroliuojamos bei cenzūruojamos žiniasklaidos.
1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo viltingas ir šviesus tokios Valstybės pažadas. Jis liko neįvykdytas. Kovo 11-osios Lietuva gyvuoja tik tuščia deklaracija valdančiųjų paverstoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos valstybė realiai yra tik fasadas, slepiantis šiek tiek atnaujintą ir perdažytą, A. Sniečkaus ir M. Burokevičiaus sampratas ir idealus atgaivinusią ir tęsiančią antitautinę ir antilietuvišką valstybę. Sąjūdinės Kovo 11-osios Lietuvos vizija yra pamiršta, jos idealai – išduoti, išniekinti ir sutrypti. Lietuva atsidūrė prie neokomunistinės genderistinės diktatūros slenksčio.
Trūksta visai nedaug, kad Tauta vėl būtų galutinai ir ilgam sukaustyta naujos vergijos grandinėmis. Atėjo laikas pareikšti: savanoriškai tų grandinių nesidėsime! Ginsime savo laisvę ir Lietuvos garbę ir ateitį.
Kviečiame į pilietinę akciją Už laisvą Kovo 11-osios Lietuvą! Laikas pertvarkai!
Jos metu bus perskaitytas ir LR Prezidentui įteiktas kreipimasis, raginantis Lietuvoje pradėti demokratiją, viešumą ir piliečių teises turinčią atkurti esminę šalies politinio gyvenimo pertvarką. Paraginsime šalies vadovą tapti tokios pertvarkos iniciatoriumi ir aptarti jos įgyvendinimo kryptis ir būdus su Lietuvos pilietiškos visuomenės ir politinės tautos atstovais.
Viliamės būti išklausyti ir išgirsti. Kadaise laisvę sunkioje kovoje susigrąžinusi Tauta pavargo ir nebenori gyventi ideologinio ir politinio sąstingio ir propagandinio melo sąlygomis, kokiomis vegetavo Sąjūdžio išvakarėse. Kreipimesi bus priminta, kad jeigu Tautos valia ir balsas lieka valdžios neišgirsti, piliečiai turi teisę ginti savo laisvę visomis teisėtomis ir civilizuotomis politinės kovos priemonėmis. Sąjūdis parodė ir įrodė, kad kovoti galime ir mokame. Prireikus šiai kovai esame pasiruošę ir šiandien.
Akcija įvyks 2021 m. kovo 11 d. 15:00 val. Daukanto aikštėje
Renginio metu prašome laikytis būtinų atstumų ir saugumo reikalavimų.
(Būriuotis leidžiama po 5 asmenis)
Nacionalinio susivienijimo valdyba
– facebook.com/nacionalinissusivienijimas/
– susivienijimas.lt
Zigmas Tamakauskas. Kovo 11-oji – mūsų dvasinio skrydžio diena
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/zigmas-tamakauskas.-kovo-11-oji-musu-dvasinio-skrydzio-diena
Vilniuje patriotiškos Kovo 11-osios važiuotinės
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vilniuje-patriotiskos-kovo-11-osios-vaziuotines