V. Joneliūnas. Išskirtinė valstybinių apdovanojimų kolekcija vėl sugrįžo į Istorinę prezidentūrą

Dar Vasario 16-osios išvakarėse Istorinėje prezidentūroje Kaune atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų paroda „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes), pasakojanti apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Kaip teigė prezidentas Valdas Adamkus, „Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių pažiūrų įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas“.

Paprašytas plačiau papasakoti apie Lietuvos Respublikos valstybinių garbės ir pasižymėjimo ženklų sistemą parodos kuratorius Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Ignas Narbutas teigė, kad sistema susiformavo palaipsniui, atspindėdama politinę besikuriančios valstybės padėtis. Pirmiausia įsteigtas apdovanojimas už pasižymėjimą kovos frontuose – Vyčio Kryžiaus ordinas (1919 m.) – ir vėliau įsteigti Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio (toliau DLK) Gedimino ordinas (1928 m.) bei Vytauto Didžiojo ordinas (1930 m.), tapęs svarbiausiu valstybiniu apdovanojimu. 1930 metais priimant Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą buvo teisiškai įtvirtinta apdovanojimų sistema. Kartu su trimis svarbiausiais ordinais įtvirtinti aštuoni valstybinės svarbos medaliai ir kitokie pasižymėjimo ženklai: Vyčio Kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, Vytauto Didžiojo ordino medalis, DLK Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Šaulių žvaigždė. 1940 metais įsteigtas paskutinis Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Kariuomenės pirmūno medalis. Ekspozicijoje rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai.

1919 metais Lietuvai kovojant su priešais visuose frontuose prireikė karinio pasižymėjimo ženklo. 1919 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona pasirašė įsakymą, kuriuo buvo įsteigiamas apdovanojimas „Už Tėvynę“: trijų laipsnių kryžius teikiamas kareiviams ir karininkams už narsumą kovose su priešais. 1920 m. vasario 3 d. prezidentas A. Smetona pasirašė įsakymą, kuris įtvirtino naująją apdovanojimo išvaizdą ir suteikė jam naują vardą – Vyties Kryžius. Šiuo įsakymu buvo įtvirtintos dvi Vyties Kryžiaus rūšys: karinė (su kalavijais) ir civilinė (be kalavijų). Nustatyta, kad abi rūšys turi tris laipsnius, trečią laipsnį nustatant aukščiausiuoju. Apdovanojimo šiuo kryžiumi klausimus sprendė speciali patariamoji institucija – Vyties (nuo 1927 metų – Vyčio) Kryžiaus (ordino) taryba. Ši institucija svarstė armijos dalinių vadų pateiktus pasiūlymus ir priimdavo sprendimus. Apdovanojimo įsakymus patvirtindavo prezidentas. Buvo numatyta Vyties Kryžių gaminti su juodu emaliu, laipsnius žymint žvaigždutėmis kaspinėlyje. Tačiau iki pat 1930 metų kryžiai buvo gaminami be emalio, o laipsnis žvaigždutėmis žymėtas tik kurį laiką. Pirmajame Vyties Kryžiaus statute buvo numatyta, kad Vyties Kryžius be kardų nešiojamas su tautinių spalvų kaspinėliu, bet šios nuostatos nebuvo laikomasi. Pirmieji Vyties Kryžiaus ženklai pagaminti 1920 metų vasarą Karo invalidų komiteto graverių dirbtuvėse iš vario ir bronzos.

1927 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė aukščiausią Lietuvos karinį apdovanojimą už narsumą – Vyčio Kryžiaus ordiną. Jis turėjo perimti Vyties Kryžiaus tradicijas. Pagal šį įstatymą visi asmenys, kurie, remiantis 1920 m. vasario 3 d. Prezidento dekretu, jau buvo apdovanoti Vyties Kryžiumi, naudojosi tomis pačiomis teisėmis ir lengvatomis, kaip ir naujojo ordino kavalieriai. Vyčio Kryžiaus ordinas turėjo tris laipsnius, kurių 3-iasis buvo žemiausias, ir buvo skirstomas į dvi rūšis: karinę (su kalavijais) ir civilinę (be kalavijų). Apdovanojimai buvo skiriami tik Prezidento nutarimu. Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinais buvo apdovanoti Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Iki Vytauto Didžiojo ordino įsteigimo užsienio valstybių vadovams oficialių vizitų metu buvo teikiamas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinas. 1927 metais jais buvo apdovanoti Italijos vyriausybės vadovas Benitas Musolinis ir Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, vėliau jie įteikti Vokietijos prezidentui Pauliui fon Hindenburgui, Čekoslovakijos prezidentui Tomašui Masarykui ir Belgijos karaliui Albertui I. 1930 metų Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas reformavo Vyčio Kryžiaus ordiną, įvesdamas penkis šio ordino laipsnius. Įstatyme pabrėžta, kad Vyčio Kryžiaus ordinas yra karo ordinas, kuris taikos metu gali būti duodamas tiktai išimtiniais atvejais, kai „asmens ypatingo pasižymėjimo aplinkybės atitinka kautynių aplinkybes karo metu“. Šia išimtimi buvo pasinaudota 1933 metais Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu apdovanojant žuvusius „Lituanikos“ lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.

1930 metais minint 500-ąsias Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto mirties metines, tuometinio ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro iniciatyva įsteigtas aukščiausiasis Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas. Jis buvo skiriamas Lietuvos ir kitų valstybių piliečiams pagerbti, pažymint jų ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, ir turėjo būti teikiamas ordino šventės dieną – rugsėjo 8-ąją, Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną. Apdovanotieji buvo surašomi į garbės knygą, kuri buvo laikoma Prezidentūroje. Vytauto Didžiojo ordiną sudaro penki laipsniai ir specialusis laipsnis – Vytauto Didžiojo Aukso grandinė, kuri yra pats aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas. Ordino ženklo autorius – dailininkas Jonas Juozas Burba. Apdovanojimo ženklus 1930–1940 metais gamino Huguenin Freres & Co., Šveicarijoje.

1930 metais kartu su Vytauto Didžiojo ordinu buvo įsteigtas ir Vytauto Didžiojo ordino medalis, skirtas, kaip rašo apdovanojimo statutas, „didžiai nusipelniusiems Lietuvai bei žmonijos gerovei asmenims pagerbti ir pažymėti“. Buvo įsteigtas dviejų rūšių apdovanojimas: su kardais (kalavijais) ir be jų. Norint gauti aukščiausio laipsnio medalį, reikėjo valstybinėje tarnyboje praleisti ne mažiau nei 30 metų (tuo metu buvo įskaitomas ir darbas carinėje Rusijoje), 2-ojo laipsnio medaliui reikėjo ištarnauti 20 metų, o 3-iojo laipsnio – 10 metų. Asmenims, kurie tarnybos metu buvo rizikavę savo gyvybe, prie medalio kaspino buvo prisegami kryžmai sudėlioti medalio spalvos kalavijai. Vytauto Didžiojo ordino medalį sukūrė dailininkas Petras Tarabilda, o medalio liudijimo blanką – Jonas Juozas Burba. Medalius 1930–1940 metais gamino Huguenin Freres & Co. Šveicarijoje.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino iniciatoriumi 1927 metais tapo ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. Pagal ordino statutą juo apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje. Šiuo ordinu gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai. Buvo įsteigti 4 ordino laipsniai. Pirmieji apdovanotųjų sąrašai paskelbti 1928 m. vasario 16 d. – per Nepriklausomybės dieną ir DLK Gedimino ordino šventę. Pirmuosius ordino ženklus sukūrė dailininkas Andrius Lopuchinas. 1930 metais ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu įsteigtas 5-asis laipsnis ir trys ordino medalių laipsniai. 1930 metais ordino laidos kryžiaus išvaizdą sumodernino Jonas Buračas, kaspiną (juostą) – projektavo dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Apdovanojimus gamino Huguenin Freres & Co. Šveicarijoje.

1930 metais įsteigtas DLK Gedimino ordino medalis buvo skirtas teikti už žemesniojo rango valstybės ir savivaldybės įstaigų tarnautojų bei kariuomenės viršilų ir puskarininkių nuopelnus tarnyboje. DLK Gedimino ordino medalį sukūrė dailininkas Jonas Juozas Burba. Medalius gamino Huguenin Freres & Co. Šveicarijoje.

1928 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė specialų apdovanojimą tiems, kurie kovojo Nepriklausomybės kare – Kariuomenės kūrėjų savanorių medalį. 1928 m. kovo 15 d. „Vyriausybės žinios“ paskelbė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio nuostatus. Buvo parašyta, kad jis duodamas visiems 1918–1920 metais įstojusiems į tarnybą kariams savanoriams. Akstinu įsteigti medalį tapo 1925 metais Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pradėtas teikti Klaipėdos išvadavimo medalis. Nuo 1925 metų buvo teikiami įvairūs siūlymai dėl medalio savanoriams statuto ir išvaizdos. Krašto apsaugos ministerija paskelbė konkursą, ir 1927 m. kovo 9 d. geriausiu buvo išrinktas su slapyvardžiu „Pirmyn“ dalyvavusio dailininko Adomo Smetonos projektas. Medalius gamino firma Huguenin Freres & Co. Šveicarijoje. Iki 1933 metų pavasario buvo pagaminta per 10 tūkst. medalių.

1928 metais, minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, įsteigtas Nepriklausomybės 10-mečio medalis, kuris buvo teikiamas žemiausio rango valstybės tarnautojams, Nepriklausomybės karo veteranams, kariškiams, ūkininkams. Jį sukūrė Juozas Zikaras, panaudojęs savo skulptūros „Laivės angelas“ atvaizdą. Medalius gamino firma Huguenin Freres & Co. Šveicarijoje.

1930 metais įsteigtas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, skirtas pagerbti žmonėms, nusipelniusiems gelbėjant gyvybes: ugniagesiams, policininkams ar kitiems asmenims, parodžiusiems narsumą, rizikavusiems gyvybe gelbstint žūstančius gaisre ar skęstančiuosius. Juo buvo apdovanojami ne tik Lietuvos gelbėtojai, bet ir išgelbėję Lietuvos piliečius užsienyje. Medalius gamino firma Arthus Bertrand, Prancūzijoje.

Šaulių žvaigždė (Šaulių žvaigždės ordinas) – Lietuvos valstybės apdovanojimas, skiriamas Lietuvos šaulių sąjungos nariams, kitiems Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti už ypatingus nuopelnus Šaulių sąjungai ir Lietuvai. Šaulių žvaigždės garbės ženklas prilyginamas ordinui. Apdovanojimą Lietuvos šaulių sąjungos nariams įsteigti sumanyta 1927 metais, artėjant Šaulių sąjungos 10-mečiui. Šaulių žvaigždės ordino projektą sukūrė skulptorius Petras Rimša. 1930 metais patvirtintas ordino aprašymas ir statutas, jis buvo įtrauktas į Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą. Ženklas pradžioje gamintas Kaune, vėliau – Šveicarijoje.

1940 m. balandžio 11 d. Seimas, pataisydamas galiojusį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, įsteigė naują apdovanojimą – Kariuomenės pirmūnų medalį. Jis buvo skirtas pagerbti žmonėms, kurie dar iki Vasario 16-osios Akto bandė kurti lietuviškus karinius dalinius, telkdami žmones, kurie tapo būsimos Lietuvos kariuomenės branduoliu ir iškovojo bei apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Medalį sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Iki okupacijos buvo spėta pagaminti nedidelį skaičių medalių, nė vienas jų nebuvo įteiktas.

Lietuvos Respublikos valstybiniams apdovanojimams maurinio audinio juosteles tarpukariu gamino garsi Danijos firma M. W. March&Son’s Eftf.Aps.

1940 metais Lietuva buvo okupuota, o naikinamų valstybinių institucijų turto dalis pateko į muziejus. 1941 metų gegužę iš likviduojamos Lietuvos Respublikos Prezidentūros ordinų kancleris kun. Pijus Bielskus pagal LSSR Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus Stasio Pupeikio įsakymą perdavė į muziejų Prezidentūroje saugotas Vytauto Didžiojo ordino grandines, Vytauto Didžiojo ordinus ir medalius, DLK Gedimino ordinus ir medalius, Vyčio Kryžiaus ordinus (seno ir naujo pavyzdžio), Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalius, Kūrėjų savanorių medalius, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Vilniaus jubiliejaus (1323–1923) medalius, Vytauto Didžiojo ordino gaminimo pavyzdžius ir miniatiūras, užsienio ordinų pavyzdžius ir Lietuvos ordinų apdovanojimų blankus – iš viso 12861 daiktą. 1940 m. rugsėjo 13 d. iš likviduojamos Šaulių sąjungos Kauno valstybinio kultūros muziejaus Istoriniam skyriui kartu su kitu turtu buvo perduota 15 Šaulių Žvaigždės ordinų. Taip nuo sunaikinimo buvo išgelbėti ir Prezidentūros kanceliarijoje saugoti Lietuvos valstybės ordinai bei apdovanojimai, kurie dabar demonstruojami savo istoriniuose namuose. Šie apdovanojimai buvo eksponuoti visuomenei 2005 metais atveriant Istorinę prezidentūrą Kaune. Dėl savo unikalumo ir specialių saugojimo sąlygų keletą metų lankytojus džiuginusi kolekcija buvo sugrąžinta „privalomam poilsiui“ į saugyklas, o dabar vėl prieinama lankytojams.

Ekspozicija veiks iki 2023 m. vasario 16-osios.