Šiandien, kovo d. Briuselyje Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu.
Be mūsų šalies, palaikymą šio pakto iniciatyvai išreiškusios Danija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Vokietija, Olandija, Belgija (Flandrija), Slovėnija, Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija ir Latvija yra pasiryžusios skatinti nereikalingo plastiko naudojimo sumažinimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose.
Kaip sakė Europos plastiko pakto pasirašyme dalyvavusi aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, vienkartinio plastiko ir kitų jo gaminių vartojimo mažinimas, tvaraus vartojimo skatinimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas yra vieni pagrindinių mūsų šalies atliekų tvarkymo strategijos tikslų.
Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc., o visi šie teikiami rinkai gaminiai ir pakuotės, kiek įmanoma, būtų naudojami pakartotinai ir perdirbami. Taip pat siekiama, kad iki 2025 m. būtų perdirbama bent 25 proc. daugiau vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių, o naujuose gaminiuose ir pakuotėse būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko. Paktu nustatyti įsipareigojimai yra ambicingesni nei ES teisės aktų numatyti reikalavimai – siekiai konkretesni, juos planuojama įgyvendinti greičiau. Tikslai yra savanoriški, jų neįvykdžius, sankcijos nenumatytos.
Lietuvoje, padedant verslui siekti Europos plastiko pakto tikslų, bus peržiūrima teisinė bazė ir planuojamos finansinės priemonės inovacijų ir perdirbimo srityje. Tikimasi, kad mūsų šalis, įgyvendindama šį paktą, lengviau įvykdys ir kitus ES žiedinės ekonomikos teisės aktų numatytus tikslus.
Žiūrių, Lietuva visai su vakarėjo: iš pradžių vyksta liaudies masiniai reikalavimai ( įskaitant visus Green deal it tt.) , o paskui valdžia priima įstatymus. Man tik mįslė, kaip valdžia sugeba viską prastumti, kaip žmonių reikalavimą? Ne be reikalo, tikro politiko kodeksas reikalauja: žmonės turi iš anksto norėti to, ką valdžia jiems primes. Jeigu politikas nesugeba sukurti poreikį savo politikai – ne politikas. Pirma paklausa – po to pasiūla. Dėl plastiko aš visomis keturiomis už uždraudimą, bet ar tai kas bus , ne akių dūmimas ?
” Tikslai yra savanoriški, jų neįvykdžius, sankcijos nenumatytos.” Turint omenyje, kad plastikas yra visiškai žmonijai pražūtingas, keičia žmonių genetiką visoms ateities kartoms ( visi taps protiškai neįgalūs, išskyrus išrinktuosius ) – tai išsityčiojimas iš bėdos. Tai ne korona – 1000 kartų blogiau.
Pražūtingas ne plastikas, o neatsakingi žmonės, mėtantys bet kur plastiko pakuotes. Jį visą reikia rinkti ir perdirbinėti, taip aplinka bus švari. Atsisakę plastiko pakavimui turėtume naudoti popierių, kitaip sakant, kirsti medžius. Beje, makulatūrą irgi reikėtų tvarkingai rinkti, nes vokiečiai iš jos pasidaro per 35 proc. puikiausio popieriaus.