Šventinė eisena aplankė 16 svarbių Valstybės istorijos vietų

„Noriu pakviesti prisiminti tuos, anuomet, jaunus žmones, kurie svajojo ir nepabijojo savo svajonių įgyvendinti, ir kviečiu džiaugtis, kad mūsų tėvai ir protėviai pasiekė to, jog galime eiti sostinės gatvėmis laisvoje gražioje šalyje, kurioje kiekvienas gali siekti savo svajonių.

Kiekvieną dieną linkiu padaryti po žingsnelį link to, kad svajonės taptų realybe. Už laisvą mūsų valstybę, kuria didžiuotųsi mūsų protėviai ir kuri įkvėptų Jus. Šiandien ir visados.” – sveikino visus Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Iš senosios Lietuvos valstybės centro – nuo Šventaragio slėnio, Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas ir kiti didieji kunigaikščiai – tūkstantinė minia eina pro Signatarų namus, Vilniaus rotušę, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus iki Rasų kapinių. Rasų kapinėse pagerbiami Vasario 16-osios akto signatarų Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio, 1863 metų sukilimo vadų, už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapai.

Eitynes jau penktą kartą organizuoja Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe.

Eisena tradiciškai stabteli prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nariai pasirašė Nepriklausomybės aktą. Aktorius Gediminas Storpirštis iš balkonėlio perskaitė prieš 102 metus šiuose namuose pasirašytą dokumentą, kuris leidžia mums gyventi laisvoje valstybėje. Sveikindamas pilietišką jaunimą, aktorius prisiminė: „Dar pamenu tuos laikus, kai už šios dienos paminėjimą jaunuoliai būdavo šalinami iš mokyklų ir universitetų. Dabar mes tai galime švęsti. Mylėkime savo Tėvynę savo mintimis, žodžiais, darbais“.

Artėjant Nepriklausomybės metinėms, į Signatarų namus sugrįžo ir jau trečiąjį kartą eksponuojamas Vasario 16-osios Nutarimo originalas. Iš Vokietijos archyvo paskolintą Nepriklausomos valstybės gimimą liudijantį ir valstybingumo simboliu tapusį dokumentą iki lapkričio 15 d. gali apžiūrėti visi norintys. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir vėl eksponuojamas tame kambaryje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. jį pasirašė dr. Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos dvidešimt narių.

Eitynės stabtelėjo ir ties dr. Jono Basanavičiaus paminklu, Aušros Vartų g. 5 esančios Filharmonijos. Čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. posėdžiavo Jono Basanavičiaus iniciatyva sukviestas Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.

„Prisimindami senolius, Lietuvos pradininkus, prieš 30 metų pradėjome atkurti Lietuvą. Šiandien čia, prie Lietuvos pradininko Jono Basanavičiaus kartu sugiedosime Tautišką giesmę. Nemanykite, kad J. Basanavičius yra kažkur toli, praeityje. Jis su mumis. Manau, jis stebisi – iš kur mano Vilniuje tiek daug jaunų žmonių ir visi kalba lietuviškai? Ir niekas neuždraudė! Visi drąsūs, laisvi, žiūri į ateitį ir ateina kurti laisvos Lietuvos ateities“, – džiaugėsi Prof. Vytautas Landsbergis.

Šiame Laisvės kelyje moksleiviai, jaunimas, šeimos su vaikais, miesto svečiai aplankė 16 svarbių Valstybės istorijos vietų:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.
2. Pilies g. 8. Čia 1918–1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis.
3. Pilies g. 11. XVIII amžiaus pabaigoje čia veikė LDK riterių mokykla – kadetų korpusas, kuriame paskaitas skaitė architektas Laurynas Gucevičius, 1794-aisiais vadovavęs Vilniaus miestiečių gvardijai.
4. Pilies g. 21. Šv. Jonų bažnyčioje XVII amžiuje lietuviškus pamokslus sakė Konstantinas Sirvydas, Jonas Jaknavičius. 1794-aisiais Vilniaus universiteto profesoriai ir visuomenė čia iškilmingai pagerbė už laisvę žuvusius Lietuvos sukilėlius. 1939–1943 m. čia pamokslus sakė kunigas, rezistentas Alfonsas Lipniūnas – Štuthofo konclagerio kankinys.
5. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai. Vėliau čia buvusiuose rūmuose gyveno Kristupas Radvilas Perkūnas, kovose su Maskva išgarsėjęs LDK etmonas. Čia savo vaikystę ir jaunystę praleido poetas Julius Slovackis, 1831-aisiais Lietuvos sukilėliams sukūręs „Lietuvių legiono giesmę“.
6. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.
7. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.
8. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai: LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas.
9. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.
10. Didžioji g. 19/2. Čia buvusiuose burmistro Jokūbo Babičiaus namuose apie 1522-uosius Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiame pastate veikė ir garsi brolių Mamoničių spaustuvė, 1588-aisiais išleidusi Trečiąjį Lietuvos Statutą.
11. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.
12. Didžioji g. 34. Šv. Kazimiero, Lietuvos valstybės globėjo, bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.
13. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Jono Basanavičiaus iniciatyva sukviestas Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
14. Aušros Vartų g. 19. 1918 m. čia posėdžiavo Lietuvos Taryba, gyveno Jonas Basanavičius.
15. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19–20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.
16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, 1863 metų sukilimo vadų, už Lietuvą žuvusių karių savanorių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Mykolo Romerio, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Kazio Borutos ir daugelio kitų garsių Lietuvos žmonių kapai.