Vasario 1 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Sanglaudos draugų aukšto lygio susitikime Portugalijoje.
Ministras pažymėjo, kad didesnės pažangos derybose dėl 2021 – 2027 m. ES daugiametės finansinės programos iki šiol nepasiekta. Todėl būtina dėti pastangas, kad būsimas kompromisas būtų sąžiningas visoms valstybėms, jų regionams ir visuomenės grupėms – žemdirbiams, mokslininkams.
„Lietuva nekelia klausimų dėl tokių iššūkių kaip klimato kaita, saugumas ar migracija, solidariai prisideda prie jų įveikimo. Vis dėlto pasiūlyme dėl būsimo daugiamečio ES biudžeto pasigendame sąžiningumo. Nauji prioritetai neturi būti įgyvendinami tradicinių, bet ne mažiau svarbių politikų sąskaita. Tiek sanglaudos, tiek žemės ūkio politikos stipriai prisideda prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos tikslų, todėl pasiūlytas finansavimo mažinimas nesuprantamas“.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir nemažai kitų valstybių narių tam tikra prasme yra baudžiamos už sėkmingai vykdytas struktūrines reformas ir pasiektą pažangą. „Beveik trečdaliu mažėjantis finansavimas Sanglaudos politikai, vis dar nesprendžiamas tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas reikalauja politinio dėmesio ir konkrečių sprendimų, kad ir toliau užtikrintume sėkmingą mūsų regionų vystymąsi bei vienodas veiklos sąlygas visiems ES ūkininkams“.
Susitikimo dalyviai paskelbė deklaraciją, kurioje pabrėžė Sanglaudos politikos svarbą, būtinybę išlaikyti jos ir Bendros žemės ūkio politikos dabartinio lygio finansavimą.
Jei teisingai suprantu, tai čia sekretorius nori pasiguosti, jog jam vienam nesiseka ir kviečia ūkininkus vykti į Sostinę su traktoriais? Kaip tai daro Vakarų ūkininkai. O gal vykti į Baltarusiją ? Jie negauna subsidijų, jokių kompensacijų, neturi jokių fondų – ir badu nemiršta. Galėtų sekretorius išsiaiškinti kaip jiems taip pavyksta ir papasakoti Lietuvos žemdirbiams . Ir milijardinių skolų neturi. Kur čia šuo pakastas ?
O kur Lietuva tas Sanglaudos lėšas iki šiol kišo… Antai, prieš 5 metus 365 milijonai buvo sukišti į visiškai dar nebuvusį ir vargu ar artimoje perspektyvoje galėsiantį tapti ekonomiškai būtinu europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos, juolab, kad visiškai pakako ir pakanka ten esančios rusiškos vėžės. Su ja ir buvo galima apseiti plečiant pagal reikalą jau esantį Šeštokų terminalą kartu sudarant vystymosi galimybę ir visą pasienio regionui. Nors praėjo jau 5 metai, tačiau naudos iš tos vėžės tiesimo nei sanglaudinės, nei ekonominės Lietuvai, ES šalims nesigirdi jokios. Jeigu už tas lėšas būtų tiestas 250 km/val greičio geležinkelis nuo Vilniaus per Panevėžį iki Rygos, tai akivaizdu, kad būtų žengtas didžiulis žingsnis ne tik sanglaudai tarp Baltijos šalių vystyti, bet būtų ir ekonominė nauda iš to pakankama, kad geležinkelis per trumpą laiką atsipirktų. Užsienio ministru Linkevičius varo jau antrą kadenciją, taigi atsakomybė už sprendimus išleidžiant minėtus 365 milijonus eurų niekams tenka ir jam. Ministras pažymi už iki šiol Sanglaudai skirtas lėšas pasiektą pažangą šioje srityje. Tai kur čia yra ta “pasiekta pažanga”, išleidžiant tuos 365 miljonus. Taigi gal Linkevičiui pirmiausiai derėtų visuomenei viešai paaiškinti tas išlaidas nereikalingam geležinkeliui tiesti, valdžios asmenims prisiimti atsakomybę, užuot reikalavus naujų sumų.