Antstoliai – tai yra viena iš neigiamas asociacijas keliančių teisinių institucijų, su kuriomis tenka susidurti arba, ypatingai žiniasklaidos pagalba, išgirsti apie kitų asmenų patirtis su jais susidūrus. Viena iš negatyvių nuostatų priežasčių – paplitusių neigiamų stereotipų suformuota nuomonė, antstolius žmonių akyse piešianti kaip nelaimę, kurios nelinkėtum net ir priešui. Tačiau ar tikrai tai tiesa? Štai keletas prasimanymų ir nepagrįstų baimių, su kuriomis susiduriama prakalbus apie susidūrimą su antstoliais:
Areštuojamos banko sąskaitos. Tai paplitusi baimė, nerimaujant, kad gavus raginimą sumokėti skolą ir jo nevykdant pinigai bus nuskaičiuoti iš asmeninės banko sąskaitos, o kitais atvejais, jeigu sąskaitoje esančių pinigų nepakanka skolai padengti – ir areštuojamas turtas. Visgi, antstolis negali išieškoti skolos iš bedarbio, laikino nedarbingumo, tėvystės/motinystės, socialinės, laidojimo pašalpų ir kitų socialinių išmokų. Tačiau antstolis gali išieškoti skolą iš darbo užmokesčio, kuris priklausomai nuo bylų skaičiaus ir atlyginimo dydžio yra kas mėnesį išskaičiuojamas nustatyta tvarka.
Siekia pralobti. Gavus raginimą sumokėti skolą ir turint galimybę tai padaryti, reikia laikytis raginime nustatytų terminų. Priešingu atveju skola auga, o skolininkas turi padengti ir antstolių patiriamas išlaidas siekiant nustatyti duomenis apie skolininką ir jo galimybes grąžinti skolą. Tai reiškia, kad suma, kuri bėgant laikui kaupiasi, yra reikalinga skolos išieškojimo kaštams padengti. Kuo ilgiau delsiama grąžinti skolą – tuo didesnes išieškojimo išlaidas tenka padengti. Maksimalus išlaidų dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kuri kontroliuoja, kad antstoliai negalėtų piktnaudžiauti pertekliniais veiksmais.
Skiria areštą. Nuobaudas už antstolio reikalavimų nevykdymą ir trukdymą įvykdyti skolos išieškojimo procesą skiria teismas. Antstoliai asmens laisvę apribojančių priemonių kaip nuobaudos skirti negali. Tačiau antstoliai būdami kaip įrankis skolai išieškoti gali tokį pasiūlymą teikti teismui, kuris remdamasis LR galiojančiais įstatymais priima galutinį sprendimą atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir ją įvertindamas individualiai.
Turi prieigą tik prie Lietuvoje registruotų sąskaitų. Posakis „Nuo skolos nepabėgsi“ tampa pagrįstas ir skolininkų patirtimi. Dažnai skolininkai gavę raginimą grąžinti skolą ima „mėtyti pėdas“ santaupas patikėdami užsienio šalių bankams. Visgi, antstoliai turi galimybę užblokuoti atsiskaitomąsias sąskaitas ne tik šalyje, kurioje yra išieškoma skola, tačiau ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Visgi, blokuoti kitoje ES šalyje esančią sąskaitą griebiamasi tik tam tikrais atvejais.
Skolos neišnyksta. Visgi, yra tam tikrų atvejų, kai skolos gali būti nurašytos. Taip atsitinka tuomet, kai antstolis uždaro pradėtą bylą dėl to, kad nerado asmens arba jo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Toks sprendimas priimamas antstolio iniciatyva, o specialūs terminai, kiek laiko antstolis turėtų ieškoti skolininko įstatymiškai nenumatytas. Taip pat skola išnyksta, jeigu tokią valią pareiškia skolos išieškotojas, arba įsiteisėjus teismo sprendimui, įgaliojančiam skolininką atitinkamiems veiksmams, į antstolį nesikreipia per dešimt metų nuo sprendimo įsigaliojimo.
Lietuvoje praktikuojančius antstolius galite rasti čia: https://teisesvartai.lt/antstoliai/
Šiaip klausimėlis:
Jei vaikų „teisės” pamatytų kur nors Lietuvoje, kad vienas iš tėvų, su būriu svetimų žmonių, įvirtęs į šeimos namus, išplėšia ir velka pas save klykiantį vaiką, kaip kad antstolė su advokatu bei 240 kazokų (tik ne su nagaikom, o su „bananais”) vaiką plėšė iš rankų ir vilko iš namų – keliems metams tas tėvas/motina būtų įkalinti?