Nuo sausio 23 d. svetainėje https://lietuvosfinansai.lt pradedama skelbti, kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos, kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tai ne tik padės visuomenei geriau suprasti valstybės finansus, bet ir suteiks skaidrumo, veiks kaip korupcijos prevencijos priemonė ir augins pasitikėjimą savo šalimi.
Projektas unikalus tuo, kad vienoje sistemoje pateikiami visos šalies viešųjų finansų struktūrizuoti duomenys, surinkti iš skirtingų duomenų šaltinių. Atverdama tokios plačios apimties svetainę Lietuva tampa viena iš daugiausiai finansinių duomenų atveriančių šalių.
„Biudžetinės įstaigos, siekdamos skaidrumo, turi ne tik deklaruoti siekį atvirai, taupiai ir atsakingai tvarkyti valstybės lėšas, bet ir sudaryti galimybes kiekvienam piliečiui rasti informaciją. Tikiuosi, ši svetainė paskatins visuomenę aktyviau domėtis valstybėje vykstančiais finansų valdymo procesais bei realiai įsitikinti, kiek pajamų gauna valstybė, savivaldybės ir kiti subjektai bei kur jas išleidžia. Toks platus ir patogiai pateikiamas duomenų atvėrimas bus naudingas žiniasklaidai, mokslo institucijoms ir kiekvienam besidominčiam Lietuvos viešaisiais finansais“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Pirminėje informacinės sistemos „Atviri Lietuvos finansai“ versijoje šiuo metu galima rasti 3563 viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas, 479 valstybės biudžetinių įstaigų biudžeto vykdymo duomenis, tarp kurių – beveik 291 tūkst. mokėjimų pavedimų ir daugiau kaip 13 tūkst. prekių ar paslaugų teikėjų, taip pat visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo (SODROS) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondų biudžetų vykdymo duomenis. Ateityje planuojama papildyti statistiniais, makroekonominiais, demografiniais rodikliais, viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičiaus ir kitais duomenimis.
„Duomenų atvirumas yra vienas esminių antikorupcinės aplinkos elementų, kurių reikia ne tik mūsų visuomenei, verslui, viešajam sektoriui, bet ir tarptautinei bendruomenei. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, kurios vertina šalių pastangas mažinti korupciją, vienas vertinimo klausimų dažnai būna – ar viešojo sektoriaus pajamos ir išlaidos pakankamai atvertos visuomenei. Tikimės, kad tai bus geras atvirų duomenų pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ir kad nesustosime ties šiuo etapu bei tobulinsime viešųjų finansų skaidrumo galimybes“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Svetainė startuoja bandomuoju režimu ir visuomenė kviečiama susipažinti, išbandyti bei aktyviai dalyvauti toliau ją tobulinant, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas. Taip pat kilus klausimams analizuojant ar interpretuojant duomenis, visi kviečiami kreiptis į Finansų ministeriją ir konsultuotis su projekto ekspertų komanda. Pasiūlymai ir klausimai laukiami adresu lietuvosfinansai@finmin.lt.
„Svetainėje galima įvairiais pjūviais ir lygmenimis analizuoti valstybės, savivaldybių ir įstaigų finansinę būklę, finansinių išteklių panaudojimą, pavyzdžiui, kiek lėšų skiriama gynybai, socialinei apsaugai ar švietimui, kiek valstybės biudžetinės įstaigos išleidžia už įsigytas prekes ar gautas paslaugas bei kam už jas sumoka. Taip pat suteikiama galimybė atsisiųsti duomenų rinkinius, savarankiškai juos analizuoti interaktyviomis analizės priemonėmis“, – sako projekto „Atviri Lietuvos finansai“ vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyr. patarėja Rasa Kavolytė.
Informacinę sistemą Finansų ministerija kartu su partneriais – Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Lietuvos savivaldybių asociacija – kūrė 4 metus. Buvo analizuota įvairių šalių geroji praktika, atveriant finansinius duomenis visuomenei – JAV, Jungtinės Karalystės, Estijos, Slovėnijos, Čekijos, Olandijos, Australijos, Naujosios Zelandijos.
