Pažymint tarptautinės Esperanto kalbos kūrėjo žymiausio pasaulio litvako Liudviko Lazario Zamenhofo gimimo 160-ąsias metines Pasaulio lietuvių centro leidykla bendradarbiaudama su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Aleksandro Korženkovo knygą „Zamenhofas: biografinė apybraiža“. Tai jau septintoji lietuvių kalba išleista knyga apie šio didžio humanisto ir mąstytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą. Pirmasis platesnę L. Zamenhofo biografiją parašė ir paskelbė Aleksandras Dambrauskas-Jakštas dar 1930 m. rinkinyje „Užgesę žiburiai“. 2002 m. leidykla „Ryto varpas“ Kaune šią biografiją išleido atskira knyga pavadinimu „Svajotojas“ kartu su Petro Čeliausko straipsniu „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“ priede. Tais pačiais metais leidykla „Alma Littera“ išleido italų autoriaus Vitaliano Lamberti labai plačią ir gausiai iliustruotą knygą „Vienas balsas visam pasauliui“ (448 psl.,
iš italų kalbos vertė I. Tuliševskaitė ir A. Gudaitis). Kauno leidykla „Dajalita“ 2004 metais išleido britų rašytojos Marjorės Baultunės (Marjorie Boultun) labai populiarią knygą „Zamenhofas, esperanto kalbos autorius“ (312 psl., iš esperanto kalbos vertė D. Statkuvienė). Tais pačiais 2004 metais Kauno leidykla „Ryto varpas“ išleido lenkų žurnalisto ir rašytojo Romano Dobrzynskio knygą „Zamenhofo gatvė“ (288 psl., iš esperanto kalbos vertė D. Pileckienė, V. Šidlauskas ir kiti).
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas Vilniuje 2006 metais išleido prancūzų autorių Renis Centasis (Rene Centassi) ir Henris Masonas (Henri Masson) knygą apie L. Zamenhofą „Žmogus, metęs iššūkį Babeliui“ (264 psl., iš prancūzų kalbos vertė V. Rinkevičius).
Pagaliau Vilniaus esperantininkų draugija kartu su leidykla „Žemės trauka“ 2017 metais išleido Vytauto Šilo studiją „Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“.
Naujoji Aleksandro Korženkovo knyga išsiskiria savo dokumentiniu tikslumu ir glaustumu, kas yra būtina biografiniams leidiniams, remiasi gausia archyvine medžiaga. Autorius eilę metų dirbo Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Austrijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Šveicarijos archyvuose ir bibliotekose ir po kruopelytę dėliojo Liudviko Zamenhofo gyvenimo ir kūrybos faktus į vieną knygą. To rezultatas tapo 320 puslapių knyga „Žmogus: Daktaro L. L. Zamenhofo gyvenimas, veikalai ir mintys“, kuri 2009 netais išleista Kaune esperanto kalba.
Šiemet išleista 136 puslapių knyga „Zamenhofas: biografinė apybraiža“ yra tos žymiai platesnės knygos gausiai iliustruota santrauka, kuri pirmą kartą buvo išleista taip pat Kaune ir taip pat esperanto kalba 2010 metais. Ją į lietuvių kalbą iš esperanto kalbos išvertė Rimas Šuopys. Knygos redaktorė yra Aida Kubilienė, viršelio dizainerė – Virginija Jokubkaitė. Leidinio pabaigoje autorius pateikia išsamią bibliografiją. Knyga tapo bestseleriu ir iki šiol jau yra išversta į anglų, čekų, slovakų, italų, ispanų, portugalų kalbas ir išleista tose valstybėse.
Lietuvos esperantininkams šie metai yra išskirtiniai. Prieš 100 metų 1919-aisiais buvo įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Pažymėdami tai Aleksandro Korženkovo knygos pabaigoje pridėti keturi papildomi tekstai, t.y. Vytauto Šilo istorinis straipsnis „Liudvikas Zamenhofas ir Veisiejai“, to paties autoriaus išsami studija apie pirmuosius du Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklos dešimtmečius (1919-1940), Povilo Jegorovo apžvalginis straipsnis apie šiandieninę Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą ją atkūrus 1988 metais bei žymių žmonių pasisakymai apie esperanto kalbą.
Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas.
Skaitom 🙂
Apie Zamenhofą yra išleista nemažai knygų 🙂
Bjaurusis? Suklydai ar tipo “bjaurusis ančiukas”?
Tokiais atvejais (pradedančiuosius) esperantininkai pravardžiuodavo krokodilais.
Čia toks mano slapyvardis Esperantijoje 🙂 Šiek tiek moku Esperantiškai.
Tu jį pats sugalvojai? Ar tave juo “pakrikštijo” kiti?
Pats susigalvojau. Aš tai tik internetinis esperantistas.
Ir kaip šis slapyvardis skamba lietuviškai?
O, tu moki esperantiškai?
Jes, mi esperanton posedas.
Va taip gimsta anekdotai… Bet tu šito nuotykio nesureikš mink, žiūrėk su jumoru. Pasišaipyti iš kito sugeba visi. O va iš savęs, toli gražu …
Taip ir supratau 🙂 tu tik pirmąją mano slapyvardžio dalį išvertei, bet suklupai prie antrosios 🙂
O kokia priešingybė esperantininkui?
Tokios nėra… Ne – esperantininkas bus netikslu.
Visose kalbose yra savų per liukų, kurie į kitą kalbą neišverčiami. Belieka tik supratimas.
Kodėl šia kalba susidomėjai? Kas patraukė?
>O kokia priešingybė esperantininkui?
Aš galiu būti tą priešingybė. Galiu kažkiek mokėti esperantiškai (o, gal ir net labai gerai), bet išjuokti esperanto kalbą, tyčiotis iš esperantininkų ir negi aš būsiu esperantininkas? Čia kalbu teoriškai.
Kodėl susidomėjau? Tiesiog kartą pamačiau knygynę esperanto kalbos gramatiką ir pagalvojau,- o visai įdomi kalba. Paskui sužinojau, kad esperanto kalba yra nemažai susijusi su Lietuva. Zamenofas yra litvakas. laikė Lietuvą savo tėvyne, Veisiejuose užbaigė kurti kalbą. Zamenhofo uošvis iš Kauno finansavo vadovėlio leidybą ir visą judėjimą pradžioje turbūt……
O man patiko idėja – mokant tik vieną kalbą, susikalbėti visame pasaulyje. Ir jos neutralumas, visoms tautoms ir žmonėms suteikiantis lygiateisiškumą.
Gal kartais turi tviterio paskyrą?
Mano paskyrą 🙂
ht tps://twi tter.com/Malesperantist0
Ne tviterio paskyros neturiu. O mano emailas – rom.sat12 @gmail.com