Viens karalius turėjo dideliai gražį paukštį. Ant nelaimės ėmė jis ir išlėkė iš jo sodno. Viens senelis sugavo jį. Sugavęs neša pas karalių, o kelio prie karaliaus nežinojo. Pasipainiojo jam puo kojų žydelis. Senis prašo jo kelį parodyti. Žydelis sako:
– Jei duosi pusę uždarbio, kurį gausi nuo karaliaus už paukščio sugavimą, aš tave nuvesiu.
Ką daryt – ir sutiko ant pusės. Atejo jie pas karaliaus palocius – kareivis stov prie vartų ir neleidžia.
– Jei duosi pusę uždarbio, ką gausi už paukštį, leisiu, – sako kareivis.
– Aš jau prižadėjau žydeliui pusę uždarbio už atvedimą, – sako senelis.
– Nu, tai pusę to, kas tau beliko, – sako kareivis.
Senis ir ant to sutiko.
Atejo pas pat palocių – stov kits kareivis ir neleidžia. Jis sako:
– Jei duosi pusę uždarbio nuo paukščio, įleisiu.
– Aš pusę uždarbio prižadėjau tam žydeliui už atvedimą manęs.
– Nu, tai pusę to uždarbio, kas tau teliko.
– Aš tą pusę prižadėjau pirmam kareiviui už įleidimą.
– Tuokiu būdu mã duosi, kas beliko nuo žydelio ir pirmoja kareivio.
Senelis sutiko ir ant to.
Įejo prie karaliaus, o žydelis pasiliko už durėmis. Karalius diktai apsidžiaugė, pamatęs savo draugą paukštį, ir klaus:
– Ką tu nori už sugavimą paukščio?
Senelis pamislijo: „Jei aš gausiu grašį – žydeliui pusę, pirmam kareiviui pusės pusę, antram kareiviui likusioji dalis, o man nieko. Jei gausiu 100 rublių – ir tas pats. Nors kasžin kiek gaučiau, vis tiek man nieko nebteks“.
Teip apmislijęs sako karaliui:
– Aš noriu 100 rykščių.
Karalius klaus:
– Ar tikrai tu nori 100 rykščių?
– Tikrai, tikrai, – atsakė senis.
Karalius liepė atneštė 100 rykščių. Atnešė.
– Gulk ant stalelio, – sako karalius.
– Ne, šviesiausis karaliau, – tarė senis, – aš pusę prižadėjau žydeliui už atvedimą manęs čia.
Karalius liepė pavadinti žydelį. Žydelis džiaugdamosis įejo prie karaliaus, mislijo gausįs kasžin kiek piningų, o apsiriko. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą. Kad davė, tad davė žydeliui, tas ir kelnių nebegalėjo užsegti! Paskui karalius sako:
– Nu, seniuk, dabar gulk ir tu.
– Ne, šviesiausis karaliau, aš antros pusės pusę prižadėjau kareiviui už įleidimą prie tamistos.
Pavadino tą kareivį – ir tam įdyžė 25 rykštes. Vėl karalius ragina senuką gultis. Tas ir sako:
– Antros pusės antrą pusę prižadėjau antram kareiviui už įleidimą.
Pavadino antrąjį kareivį, ir tas atsiėmė savo dalį – 25 rykštes. O senis gavo didį dovaną ne už paukštį, bet už jo mandagumą.
[ „Briedžio“ pravarde Telšių paviete 1904 m. užrašyta pasaka. Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.]
**********
Nesigviešk kito gero.
Puiki, pamokanti pasaka
Jei Mockus ar Kurlianskis būt taip sumisliji, Masiulis kelnių jau nebūt užsisegis.