Lapkričio 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, vyks Liudos Petkevičiūtės ir Laimutės Varkalaitės džiugios knygos vaikams ir visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas.
Poringės – tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios mažus ir didelius skaitytojus į nepaprastą žodžių ir vaizdų sukurtą pasaulį. Šių knygų tikslas – vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį naudojant spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba.
„Saulės spalvų poringės. Geltona!“ – rašytojos L. Petkevičiūtės ir dailininkės L. Varkalaitės daugiau nei penkerius metus kurta ir 2019-ųjų vasarą saulę išvydusi knyga. Tai antroji serijos knyga, kurią sudaro dvi dalys. Kiekviena dalis pradedama vaizdingu autorės žodžiu, įvedančiu į geltonos spalvos pasaulį, kruopščiai surinktą ir nupintą iš aibės sinonimų, įvairių geltonimų.
Puslapis po puslapio, žodis po žodžio, piešinys po piešinio – ir skaitytojas jau keliauja kartu su basakojais besišypsančių akių veikėjais per pienių pievas, atsispiria ir kyla su geltonsparniais geltonpilviais paukščiais į vaiskų dangų, kur groja dūdele su saule, o jai pritaria vėjai pūtėjai ir visi dangaus skraiduoliai. Antai – net Perkūnas nurimęs. Skaičiuoja žvaigždeles ir gėrisi, kokia graži mūsų lietuvių kalba, išaudusi gintarais pabirusią Jūratės ir Kastyčio legendą, pamokančią Krakio Geltonakio istoriją, geltonpilvės Volungės sakmę, išmoningas mįsles, palyginimus, posakius ir visą apstą neregėtų ir negirdėtų kadais iš lūpų į lūpas skrajojusių žodžių. Spalva, žodis ir piešinys susitinka kiekviename knygos puslapyje. Per spalvą pažįstame kalbą, per kalbą pamatome vaizdą, o vaizdas žodį kaip auksaspalvį grūdą pasėja mumyse ir palieka minty bei širdy.
Geltona poringė yra pagrindinė saulės šviesą nešanti leidinių serijos knyga. Joje kiekvienas surinktas, išgirstas, užrašytas žodis ir grafito linijos piešiniu gimstantis vaizdas – išjausti, išgyventi tam, kad paliestų skaitytoją – mažą ir didelį, mylintį ar dar tik pamilstantį lietuvių kalbą.
