Rinkimų sistemos pasirinkimo problematika, piliečių dalyvavimo įstatymų leidyboje svarba, žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas, teisėkūros standartai šiandieninėje Lenkijoje, Katalonijos (Ispanija) regiono parlamento narių kalinimo teisėtumas– tai tik kelios temos, kurias Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kongrese nagrinės konstitucinių teismų teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau kaip 25 valstybių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu spalio 4–5 dienomis Vilniuje surengs XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, šis kongresas unikalus visų pirma dėl to, kad jame praktiškai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais nagrinėjamos šių dienų Europos aktualijos.
„Viena aktualių temų – problemos, kylančios įvairiose šalyse dėl nustatytų abejotinų rinkimų sistemų. Konkretus pavyzdys – Lietuva. Mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, sakyčiau, ji net sunkiai dera su Konstitucijos logika. Viena vertus, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, Seimas turi diskreciją pasirinkti rinkimų sistemą. Kita vertus, kaip taip pat ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimo nario – visos Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys negali atstovauti kuriai nors teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai, o privalo atstovauti visai Tautai. Taigi akivaizdu, kad praktikoje vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai tampa rinkimų sistemos įkaitais, susidurdami su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Proporcinė rinkimų sistema, D. Žalimo teigimu, geriau atitiktų pliuralistinės demokratijos sampratą, teisingiau atspindėtų visuomenės nuotaikas ir išspręstų daugelį dabar rinkimų praktikoje kylančių problemų.
„Manau, metas būtų pripažinti tai, kas akivaizdu: atsisakius rinkimų vienmandatėse apygardose, palikus vien proporcinę rinkimų į Seimą sistemą ir teisę atiduoti pirmumo balsus, visi Seimo nariai būtų renkami visų Lietuvos piliečių, kad ir kur jie gyventų, ir visų rinkėjų balsai būtų vienodai svarbūs. Dabar, balsuojant apygardose, nelaimėjusį kandidatą parėmusių rinkėjų balsai faktiškai dingsta, jiems, galima sakyti, neatstovaujama. Taigi proporcinė rinkimų sistema, mano manymu, būtų logiškiausia, labiausiai atitinkanti Seimo narių, kaip visos Tautos atstovų, statusą ir savaime pašalintų vieną iš galimų Seimo narių interesų konfliktų. Be to, neliktų mažo rinkėjų aktyvumo problemos pakartotiniuose Seimo rinkimuose atsilaisvinus Seimo nario vietai, dabar nesiekiančio net 20 procentų, nereikėtų steigti ir rinkimų apygardų vien užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – sako D. Žalimas.
Galiausiai proporcinę rinkimų sistemą, kaip geresnę, užtikrinančią sąžiningesnius rinkimus, rekomenduoja ir Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), tokia sistema įtvirtinta daugelyje Europos šalių arba prie tokios jos pereina.
Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresai, rengiami profesoriaus R. Arnoldo iniciatyva, pasižymi unikaliu formatu. Dvidešimt antrą kartą vyksiančio kongreso esmė – ne pristatyti skirtingų šalių konstitucinių teismų jurisprudenciją ir teisės mokslininkų įžvalgas, bet iškelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pasitikrinti siūlomų sprendimų pagrįstumą.
Vilniuje vyksiančiame XXII tarptautiniame Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongrese „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ dalyvaus beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Kosovo, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Peru, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tai didžiausias Konstitucinio Teismo organizuojamas tarptautinis renginys po 2017 metų, kuriais taip pat Vilniuje buvo surengtas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, jame dalyvavo daugiau kaip 400 atstovų iš 91-os įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos.
XXII tarptautinis Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresas 2019 m. spalio 4–5 d. vyks Vilniuje, Arkangelo konferencijų ir meno centre.
D. Žalimas: Lietuvos rinkimų sistema sunkiai dera su Konstitucijos logika… Kokio “lygio” turi būti pseudo valstybė, kad jos pseudo teisės pseudo korifėjai, kurie vietiniams čiabuviams, kalbėdami apie Konstitucijos reguliuojamus teisinius dalykus, sapaliotų apie Konstitucijos “logikas, konstitucines dvasias, konstitucijos raides ir t.t.”. Šių “teisės” pseudo specialistų “tautinėms smegenims” yra nepasiekiama suvokti, kad su Konstitucija susijusių teisinių dalykų atitikimas ar ne Konstitucijai yra daromas tiktai tiksliai ir pilnai cituojant Konstitucijos straipsnių nuostatas ir teisinių aktų atitinkamus teiginius ar šių įstatymų sąlygojamas veikas, Konstitucijos atitikimą visuomenės šiandieniniams poreikiams. Šiandiena net ir mažaraštis išsivaikščiojusio kaimo bernas žino, kad pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kurioje Konstitucija, be to kas konkrečiai joje yra parašyta, dar turėtų tokias teisines prasmes kaip”konstitucijos logika, konstitucinė dvasia, konstitucinė raidė ir t.t.”. Reik manyti, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo tautiniai Konstitucinės teisės”korifėjai” šiame susitikime nenusimokslins iki ” aukščiausių tautinių dausų” ir nepradės susitikimo dalyviams “tautiškai moksliškai” trioksti apie Lietuvos Konstitucijos “logikas” ir joje “gyvenančias tautines konstitucines dvasias”….
Proporcinė rinkimų sistema turi kitą negu vienmandatė konstitucinę ydą. Pagal Konstituciją (34 str.) rinkimų teisė, t.y. susidedanti iš teisės rinkti ir teisės būti renkamam, kandidatuoti priklauso piliečiui, t.y. fiziniam asmeniui. Tas reiškia, kad balsuojančiam privalo būti užtiktrinta teisė rinkti fizinį, o ne juridinį asmenį. Proporcinės rinkimų sistemos praktikoje ši asmens rinkumų teisė yra pažeidžiama – balsavimo biuletenyje kandidatėmis yra vardijamos partijos, kurios yra juridiniai asmenys, taigi teisės būti renkamomis neturi. Tokiu atveju vykdant rinkimus pagal proporcinę rinkimų sistemą be šio Konstitucijos pažeidimo yra pažeidžiama ir jos 55 str. nuostata, nustatanti, kad Seimo nariai yra renkami remiantis tiesiogine rinkimų teise, kas reiškia, kad pilietis privalo ne tik balsuoti tiesiogiai, t.y. pats, bet ir būti, kaip renkamasis – įrašytas balsavimo biuletenyje, pats, o ne partija, kaip yra vykdant rinkimus į Seimą dabar. Čia yra tas nederėjimas su Konstitucijos logika, demokratijos samprata.
Noriu dar pridurti, kad mano nuomonė ne politinė, o grįsta grynai teisiniais argumentais, tad laukčiau taip pat teisiniais argumentais grindžiamo KT vadovo atsiliepimo į ją. Juk rinkimai ne už kalnų, – pats laikas šaliai teisiškai susitvarkyti rinkimų vykdymo tvarką.
Nežinau : juoktis ar verkti skaitant D.Žalimo mintis ?
Lietuvos Respublikos Konstitucija nėra D. Žalimui vartaliojama kekšė, tenkinanti jo įgeidžius – šiandien noriu taip, rytoj – kitaip, poryt – trečiaip.
Konstitucijos paskirtis yra amžinybei, bet ne kasdienes buitines problemėles patvarkyti ŠEFUI prašant.
Šiandieninė Lietuvos rinkimų sistema yra dviejų Seimo rūmų sistema, kas atitinka D.Britanijos ar JAV įstatymdavystę.
KT atlieka Lietuvos valdančiųjų klanų įgeidžius, siekiant sunaikinti vienmandatinius rinkimus į Seimą, tada lengviau, mat pigiau, nupirkti partijas ir paversti jų sąrašinius ar sorošinius savo kumečiais seimūnais.
Perskaitęs ‘su Rėgensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu’ negalėjau nustoti kvatotis, vos neapsimyžau. A.Merkel nusispjovė į Vokietijos konstituciją, metų metais pasikišusi po savo sijonu, tvarkosi kaip patvaldė Jekaterina II von Zerbst, o čia matai jos liokajus profesoriuks aiškins miglovaras ‘durniems ostlanderiams lietuviams’, o lietuviai pasidėję liežuvius seiles varvins nuo išminties, nuo pačios Angelos, ar tai iš po pasijonio, ar tai iš štazi instrukcijų : ‘mano žodis yra aukščiau konstitucijos’.
Didžiausia problema, kad vienmandatės užtikrina tik pačių įtakingiausių (Tėvynės sąjungos, Socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio) bei bei stiprių regioninių (pvz, Lenkų rinkimų akcija) partijų patekimą į valdžią.
Aišku, būna ir išimčių – kaip 2016 m. Seimo rinkimai, tačiau išimtys dėl to ir yra išimtys, nes jos paprastai nebepasikartoja 🙂
Jeigu jūs pastudijuotumėte rinkėjų balsavimų skirtumos propocinėje apygardoje ir vienmandatėse, tai nesunkiai pastebėtumėt, kad (išskyrus 2016 m.) visuomet vienmandatėse geriau pasiseka tradicinių partijų politikams (nes jie yra labiau patyrę, labiau žinomi visuomenėje), nei mažesnių partijų ir pan.
Tad ne veltui tikrose demokratijose taikoma tik proporcinė sitema. Ne tik todėl, kad ji gerokai pigesnė (bet tai taip pat svarbu), tačiau ir todėl, kad DEMOKRATIŠKESNĖ, nes leidžia ir mažiau įtakingoms partijoms (nacionalistinėms, krikdemų ir t.t.) ppatekti į parlamentą. Tuo tarpu vienmandatėse dažniausia jie neturi jokių šansų. Dėl šios priežasties atstovaujamos tik skaitlingiausios žmonių grupės (pvz. socialdemokratai, liberalesni konservatoriai, liberalai, regioninės partijos), o visos kitos gauna labai mažai arba iš viso nieko.
Tiesa, ir proporcinėje sistemoje turi būti kai kas pakeista – tai SUMAŽINTAS PATEKIMO Į PARLAMENTĄ BARJERAS. Kodėl jis yra? Tipo, kad į parlamentą patektų mažiau partijų, būtų paprasčiau sudaryti valdančią daugumą ir pan. Bet per tą barjerą negali savo atstovų turėti mažesnės piliečių grupės (pvz., nacionalistai, žalieji ir pan.), o TAI NĖRA TEISINGA.
Asmeniškai man tikrai nepriimtini nei nacionalistai, nei žalieji (nes esu neoliberalas), tačiau kaip liberalas noriu matyti kuo platesnį visuomenės atstovavimą. TAD REIKALAUKIME, KAD TAIP IR BŪTŲ!
Labai lėkštas – turgaus bobelės supratimas, kuris, beje, būtent ir yra būdingas neoliberalams – prigimtiškai negebantiems suvokti mechanizmo veikimo visumos, o tik matant jo vieno dantratėlio sukimąsi… Žodžiu, – feisbukinės sąmonės nustelbiantis lyg Sosnovskio barštis jodinėjimas pasibalnojus žodžio laisvės Vytį… Šimašiaus marazmai tą puikiausiai iliustruoja…
Gerb.Tvankstas šaunuolis- pateikė labai prasmingas įžvalgas.Pritariu Jam. Žinotina ir tai,kad šiuometinis KT,vadovaujant Žalimui, teisiškai ir morališkai išsikvėpė, tapo daugeliu atveju kenksmingas tautai ir jos valstybei,nes pats kuria ,,konstitucines” nuostatas ir save laiko aukščiau Lietuvos Konstitucijos.Tad, raginčiau Lietuvos politinį elitą pasitelkiant garbingiausius ir geriausius ne nomenklatūrinius teisės žinovus iš esmės pertvarkyti minėtą KT.
tai, kad ir Kūrio teismas Konstitucijoje “dvasių” ieškojo, kad patiktų darbdaviams; ir matykit- jam pasisekė ir žalimui pasiseks 🙂
Pritariu Konstitucinio Teismo Pirmininko teiginiams.
Kad galiojanti rinkimų sistema bent jau mūsų konkrečiomis aplinkybėmis yra prasta, kad ji leidžia
– rajonuose atsirasti kunigaikštukams, visiškai nesiskaitantiems su Konstitucija, ir, maža to, uoliai bendradarbiaujantiems su šalies išore – faktas;
– kad leidžia ir Seime susiformuoti nepajudinamai sąrašinių kunigaikštukų kastai, kurią pajudinti „ne rinkėjų nosiai” – irgi faktas.
– Kita yda – visiškai išplauta Seiman patekusių sąrašinių atsakomybė prieš tautą, kuri virsta visišku nebaudžiamumu. Neatsakingas prieš konkrečius konkrečios apylinkės Joną, Petrą, Mildą, yra prieš nieką neatsakingas. Jei kas, arogantiškai atšaunama, jog rinkėjai baudžia per rinkimus, nors ir aklas mato, jog tai yra įžūlus MELAS – kol sąrašinis nepypteli prieš vadą, joks rinkėjas jam nebaisus. Vadas yra viskas, rinkėjo nuomonė yra nulis. Blogiausia, kas jų laukia – teks 1ą kadenciją opozicijoje pasėdėti. Žodžiu, šeriam Seime tą, katras vadui patinka, o ne iš ko naudos turime. Tai ar jis (kaip ir sąrašinis jo vadas) yra Tautos atstovai? 🙁 Tiesa, dar prideda, jog yra dar apkaltos kelias. 🙂 🙂 🙂
Kada Seime buvo inicijuota rinkėjus papiktinusių, dienos akyje Konstituciją ir priesaiką pažeidusių 2K (pradžioje; o po pask. rinkimų jau ir 3K) bei jų bendraminčių Seime apkalta? 🙁 🙁 🙁 Ar TT įstatymus dėl okupacijų padarinių pažeidusio dosnaus premjero apkalta? Deja, iš Seimo girdime priešingus raginimus: jei Konstitucija trukdo mano interesams, reikia keisti Konstituciją.
Kad ir keista, bet būtent Konstitucija per šią sistemą tampa lengviausiai pažeidžiama!* Juk, kad parlamentaras REALIAI atsakytų už savo veiksmus, nebūtina Konstitucijos, nebūtina būti į sąrašus nepajudinamai įrašytam? Turi AUTOMATIŠKAI suveikti atitinkami teisės mechanizmai? Buvimas sąrašiniu mūsų Seime suteikia seimūnui paskutinės tiesos instancijos, neklystančio ir nebaudžiamo jauseną ir netgi nerašytą, bet veikiantį statusą. Sąrašu jis tarsi Kinų siena nuo Tautos ir Konstitucijos apsitveria.
Kai seimo narys REALIAI asmeniškai išrenkamas per apylinkes, kai tampa per jas REALIAI atsakingas, kai apylinkė gali jį ATŠAUKTI, jis priverstas stengtis ir sukti galvą, kaip, veikiant Konstitucijos nustatytose ribose, kuo daugiau apylinkės naudai nuveikti. Tada jis konkrečių žmonių „pasiuntinys” Seime, jų deputatas. Neimituojamoje valstybėje, kur neimituojamai laikomasi konstitucijos, teisės bei sąžinės, toks atstovavimas kiekvieną seimūną įgalina būti JAUTRESNIU „jutikliu” savam valstybės lopinėlyje – rūpinantis egzistenciniais kasdienybės poreikiais bei tuo, ko vietose reikia, kad provincija nenyktų, nedegraduotų, o taptų aprūpinto ir šviesaus, ar net dvasingo gyvenimo kampeliais. Vietos žmonės vikriai atrinktų tikrą „gaspadorių” nuo pliurpalo ar sukčiaus. Be to, tai leistų priimti ar taisyti įstatymus, kurie kenkia, užuot kėlę šalį.
M e m u a r a i: Kai buvo svarstyta būsimoji Konstitucija, rinkimų sistema, buvo mąstoma, kaip rinkimų sistemą taip sustyguoti, kad komunistai (turėję rankose visas praktinio šalies valdymo vadeles, visą valstybės gamybą, turtą, visus duomenis apie jį, visus ryšius) nepergudrautų, nepasinaudotų jais perversmui, per rinkimus neišstumtų lauk Sąjūdžio žmonių ir neperimtų AT. Deja, šiandien visos tos apsaugos priemonės tarnauja PRIEŠ sąžiningus rinkimus, prieš Seimą, sudarytą iš Tautos pasiuntinių, o ne karaliukais tapusių partijų vadų palydų. O tai lemia, jog Seime sprendžiami ne Lietuvai svarbiausi klausimai, o „pateptųjų” asmeniniai interesai**.
Tuo metu čia lankėsi pažangia vadinta prancūzų žurnalistė (gal ir politologė), Grinevičiūtė (Janutienė) rodė (ar pasakojo) apie susitikimą su ja bei apie tai, kad toji gyrė tokią sistemą, jog ši iš abiejų pusių imant gera esanti. O šiandien (nors šiuo konkrečiu atveju gal ir be reikalo) jau kitaip matau tą situaciją. Tada piestu stojome prieš tai, kas nuo Kremliaus sklido, bet džiaugsmingai viską iš Vakarų siurbėme. Ar ne tas naiviai patiklus požiūris į Vakarus Kremliui tik palengvino darbą? Kam pačiam 100 kartų mums kažką piršti, Seime savus išlaikyti, jei galima vieną kartą ką nors iš Vakarų atsiųsti? 🙂 Ypač iš tų pagarsėjusių/garsinamų „pažangiųjų” bei „liberalių” … 🙂
———————————————-
* Na, ir kas, ką teigia Konstitucija, jei vadas nusprendė, kad Valstybinė kalba jo interesams trukdo? Na, ir kas, kad Vilnijoje ir šiaip provincijoje lietuviškos mokyklos uždaromos, o švietimo ir kultūros įstaigėlių uždarymas = puikus „dustas” provinciją uždusinti (nors reikia tik biurokratinę jų administravimo sistemą pertvarkyti (gal priimti spec. įstatymą, veikiantį spec. aplinkybėmis, kaip, pvz., staigus vaikų sumažėjimas), uoliai naudoti mokymo tikslams IT teikiamas galimybes, ir jų išlaikymas staiga ir smarkiai atpigs!)
**Todėl Seime niekam nė nemirktelėjus, Vilniaus krašte vyrauja ir toliau stiprinamas okupacijos laikų dvasinis bei fizinis palikimas ir kaimynės valdžia – tartum nė nebūtų valstybinės sienos ir sutarties apie sienų gerbimą.
Kol mes stumdotės dėl nereikšmingų problemų, “rimti vyrai” bando galutinai nustumti tautą nuo realios valdžios, ty. panaikinti vienmandatininkus, kurie bent jau teoriškai turėjo bent kažkokį ryšį su rinkėjais. Vietoj to, kad sutvarkyti valstybės valdymą, priėmus išrinkto asmens atšaukimo įstatymą, ty. grąžinus realią valdžią tautai, iš esmės bandoma galutinai sugriauti Lietuvos ateitį. Va čia tai Problema, apie kurią kažkodėl visi tyli.
Akivaizdu, kad kitų metų Seimo rinkimai vyks ir per vienmandatines apygardas. Tai kur tie žmones galintys būti kandidatais 71 apygardoje, ar juos suradome ir parengėme, ar jie jau yra žinomi, pažįstami rinkėjams, kad būtume prieš rinkimus įsitikinę, o ne jie patys įsitikinę, kad bus išrinkti, jog būtent už juos, o ne kitus apygardose bus balsuojama. Šie darbai nėra dirbami, tai kam tada reikalingos tos vienmandatės, kad vienas kitas pats išsikėlęs būtų išrinktas. Jėgai Seime reikalinga turėti nors 50 išrinktų nepartinių vienmandatininkų gebančių tinkamai valdyti valstybę, puoselėti lietuvybę Tėvynėje. Tik tada bus galima pasikeist dabar gyvenime esančią atmosferą, pasiekti vieningumą.
Pagrindinė Lietuvos bėda – kad ne mes valdom (visuomenė/tauta), o mus valdo. Tai atsitiko tik todėl, kad išrinktieji nejaučia jokios atsakomybės ir baimės prieš rinkėjus, o pastarieji neturi svertų, kad po rinkimų įtakoti/nubausti savo išrinktuosius. Būtų išrinkto asmens atšaukimo įstatymas, viskas vyktų visiškai kitaip. Rinkėjai visą laiką realiai galėtų dalyvauti valstybės valdyme, pagaliau atsirastų pilietinė visuomenė, išrinktieji labiau bijotų savo rinkėjų, nei partinių bosų. Atsirastų būtinybė tartis ir susitarti – ne tarp partinių šulų, o tarp rinkėjų ir partijų. Iš karto baigtųsi visi marazmai su paminklais, aikštėmis ir Lietuvos istorijos niekinimu.
Atšaukimai ir kitų išrinkimai papildomai kainuotų, taigi padidėtų išlaidos. Be to, gali gautis, kad tik tuo teužsiimama būtų. Juk mandatas laisvas, tai reikėtų jau dideliai prasižengti, kad rastųsi pagrindas organizuoti atšaukimą. Taigi vargu, kad atšaukimas ką ženkliau į gerą pusę pakeistų.
Kas pigiau, keli parodomieji atšaukimai iš Seimo, ar milijardas kasmet pavagiamas iš iždo? Plius kiekviena nauja sistema, kol nusistovi, iš pradžių turi pikinius rodiklius. Tačiau tikiu, kad lietuviai žmonės labai racionalūs ir labai greitai susiorientuos ko reikia bijoti ir kaip reikia elgtis… Jei būti sąžiningu ir patriotu apsimokės, visi labai greitai taps sąžiningais ir patriotais. Ne veltui egzistuoja tokia sąvoka kaip “damoklo kardas”.
Vogimų landoms prižiūrėti yra STT, FNT, prokuratūros institucijos, jeigu kasmet iš iždo yra išvagiama virš milijardo, tai, vadinasi, šios institucijos neatlieka deramai savo paskirties. Tad tokiu atveju nėra pagrindo manyti, kad tie išvogėjai atsidurtų tarp atšaukiamųjų, taigi išvogimų priežastis yra giliau. Vastybė pirmiausiai yra šluba teisingumo vykdymo, jo vyksmo sistemos srityje.
Todėl žemiau ir rašau, kad visi pagrindiniai teisėsaugos vadai būtų RENKAMI tiesiogiai piliečių, o ne skiriami ir įtakojami politikų. Visuose lygiuose. Visi gi neseniai skaitėme žiniasklaidoje – “šitą galima judinti? O aną?” ir tt. Dabar turime absurdišką situaciją, kai teisėsauga gina ne visuomenės interesus ir teises, o tų kurie juos paskyrė, ty. politikų. Plius dar iš totalitarinių sovietų laikų likus supercentralizuota teisėsaugos organizacija “iš viršaus į apačią”, verčia pareigūnus ne tik dairytis į politikus, bet ir į savo vadovus, su visais jų ryšiais ir draugais…
Vis dėlto rinkti pagrindinius teisėsaugos vadus visuotiniais rinkimais būtų ne tik šiek tiek utopiška, bet vargu ir ar tai duotų laukiamą efektą. Matyt, šiuo atveju be didesnio struktūrinio Teismo kaip konstitucinio rango valstybės valdžios atskyrimo neapseiti. Joje yra būtina pagal rangą lygiagreti teisingumo vykdymo pareigūnų priežiūros ir kontrolės struktūra. Va šios struktūros valdžią tai būtų būtina rinkti visuotiniais rinkimais atitinkamam laikotarpiu (kadencijai). Apie tai trumpai tiek.
Atšaukimui reikėtų rinkimų apygardos referendumo, kuriame užtektų išrinktų balsų skaičiaus ( pvz. išrinko 11782, tai sudarė 27,1 nuošimtį nuo visų balsų) +1 balsas.
Kad nebūtų per daug norinčių atšaukinėti, galimas kitas variantas. Norint atšaukti, bele kas, kad ir fizinis, turi surinkti 50 proc. + 1 apygardos rinkėjų parašų. Surinkus rinkimų komisija PRIVALO skelbti atšaukimo balsavimą ir paprastos daugumos valia nusprendžia. Procedūra panaši į išrinkimą, tik atvirkščiai. Aplamai, kad sistema veiktų efektyviai ir niekas negalėtų pasislėpti už partijos, visas Seimas turėtų būti vienmandatininkais.
Atšaukimas vargu ar galėtų būti priskirtas VRK galiai, ši, matyt, tegalėtų tik organizuoti procedūras, patvirtinti atšaukimo rezultatus ir teikti sprendimą priimti Seimui, mat, atšaukiamasis dar yra Seimo narys.
Dalinai pritariu, VRK savo esme turėtų būti tik organizuojanti struktūra, visos kitos “galios” jau yra mūsų nomenklatūrininkų, saugančių savo lovį, išmislas. Plius Seimo pritarimas irgi nereikalingas, nes išliktų ligšiolinė absurdiška tvarka, kai seimo chebrytė vėl atsidurtų aukščiau rinkėjų valios ir galėtų ją ignoruoti. VRK patvirtintų rezultatus ir ačiū, viso gero.
Tokiu atveju Seimo patvirtinimas būtų tik formalus, bet procedūra teisiškai reikalinga, jos esmė procedūrinė VRK priežiūra Seimo nario sprendimo atveju.
Pagalvokit. Jei visi būtų renkami tik vienmandatėse ir būtų “nepriklausomos asmenybės”, tuomet vietoj kokių penkių-šešių partijų (frakcijų ir pan.) turėtume visus 141.
Ir visos tos “asmenybės” norėtų būti premjerais, ministrais, Seimo pirmininkais ir t.t. Būtų toks chaosas, kokio niekad neįsivaizdavote.
Tad tik partinė demokratija padeda jo išvenfti.
Bet bijau, kad dalis oponentų – vienmandačių šalininkų tiesiog nepakankamai įgalūs, tai suprasti. Lietuvos visuomenė man primena vaikystėje skaitytą fantastinę knygelę, kai sulaukėjusi ir nebevaldoma visuomenė, mananti, kad gyvena tikrame pasaulyje, iš tiesų buvo apleisto kosminio laivo išprotėjusi įgula, nuolatos šefuojama atvykelių iš žemės, kuriuos jie laikė priešais, įsibrovėliais. Galiausiai, suvokie kaip tie “negeriečiai” atvyksta, jie sunaikino visą prisijungimo įrangą (galiausiai – ir patį laivą). Tad štai taip jie ir susinaikino.
Panašiai ir mūsų visuomenė. Apie jos pastangas per naftalininkį konservatyvumą išvyti iš Lietuvos visą jaunimą – jau anksčiau rašiau. O dabar norite sugriauti ir visą valstybės valdymo sistemą? neišdegs, nes jūsų taip nemėgiamas elitas arba “rimti vyrai” tikrai neleis, kad nemąstanti visuomenės dalis sukurtų savo absurdišką “tvarką”.
Tad pagarba Žalimui – teisingai teigia.
Pasistengsiu būti kantrus. Partijos niekur nedings. Žmonės visais laikais grupuojasi pagal interesus, intelektą ir tt. Kiekvienas norės prisiglausti prie padorios partijos – finansai, resursai ir tt.. Tačiau partijos irgi pradės atsirinkinėti kandidatus, kurie nekompromituotų pačios partijos ir nebūtų išmesti iš pareigų jau po kelių mėn. Atsiras tokia savoka, kaip reputacija ir tt. Trumpiau tariant susitvarkys ir išsivalys pati partinė sistema, nes išorinė kontrolė privers. O aplamai, vienmandatininkai be nuolatinės rinkėjų kontrolės ir svertų tai kontrolei – ta pati bala, kokia dabar yra visose partijose.
mums dovanoja dabartinė tvarka.
Skaitau straipsnius, pasisakymus žiniasklaidoje, įskaitant konstitucinės teisės žinovų – profesorių, akademikų, skaitytojų pasisakymus dėl konstitucinės teisės – visa tai tėra išsiliejimai, visiškai nepajėgiant sujungti demokratijos ir jos konstitucinės teisės atsiradimą, vystymąsi, šiandieną ir ateitį.
Rišliau paaiškinti reikėtų kelių šimtų puslapių knygos.Duosiu keletą atspirties taškų demokratijos konstitucinei teisei paaiškinti.
Demokratiją sukūrė turtingi Atėnų vergvaldžiai apgauti liaudį, turtingasis Periklis mokė, kad reikia apmokėti neturtinguosius, norinčius būti politikais (kieno interesus jie gins – ar neaišku ?).
‘Blogiausia iš visų galimų santvarkų yra demokratija, kurioje hienos valdo asilus.’ Aristotelis
‘Jo pirštus vedžiojo šėtonas.’ Bažnyčia apie demokratijos vadovėlį ‘Valdovas’ N. Machiavelli.
‘Geriau paklusti vienam išdidžiam liūtui, negu 200 žiurkių mano pačio rūšies.’ Voltaire
Šiuo metu kiekvieną demokratijos šalį valdo 1-3-5 klanai, štai Švedijoje užtenka tik Wallenberg klano, kuris valdo daugiau kaip pusę Švedijos turto, nenusiminkime, Lietuva turi jų statytinį, atvesiantį į ‘švedišką modelį’.
Nesikartosiu iš Lietuvos – MG Baltic pasidomėkite, kad man neatrašinėti.
Esant valstybei valdančiojo klano samdine, visas dėmesys turi būti pajungtas vienam tikslui – mulkinti žmones, tam kuriant teisinius voratinklius Seime, asmenišku nurodymu telefonu valdyti KT, kas gali būti paslaptimi ilgai, bet ne visiems laikams.
Prisidengus teisės liūtų kaukėmis KT priima sprendimą dėl vienalyčių šeimų, įtvirtindami telefoninę teisę – vykdyti gavus skambutį.
Ką tai rodo ?
Kiek bekaltų propagandinių pasisakymų, KT teisėjai sušoko striptizą nuogais užpakaliais, įrodė, kad egzistuoja kastinė teisė (lyg Indijoje) ir tamsi liaudis (runkelynas) nepajėgia suprasti ‘šviesulių’ sprendimų.
Vokietijoje irgi ne kitaip – A. Merkel įrodė stalininį demokratinį centralizmą esant nemariu demokratijai, tvarkydamasi su Vokietija kaip su pasijoniu.
Nėra kitaip bet kurioje demokratijoje.
Dėkingas iš anksto dr. J. Ramanauskui iš rusamylių ekspertai eu – ‘konstitucija yra mirusi kaip molas’, tai A.F.M. Brenninkmeier žodžiai einant Nyderlandų Ombudsman pareigas.
Prof. R. Arnold tėra tik vakariečių rasinio pranašumo (haplogrupė R1B, raudonplaukių genas) prieš rytiečių (R1A) aiškintojas, savo pilpul pasakomis verčiantis lietuvius prisipažinti esant silpnapročiais, turintiems imti pavyzdį iš A. Merkel konstitucinės teisės telefonu, kaip viskas sutvarkoma akimirksniu absoliutinės monarchijos dvasia, o Vokietijos KT Karlsruhe mieste atmeta tūkstančius skundų dėl nusikaltimo Vokietijos konstitucijai kaip niekinius.
Tas virkavimas dėl vienmandatinių seimūnų yra krokodilo ašaros, vykdant valdančiojo klano paliepimą, turint tikslą – optimizuoti išlaidas rinkimams, paprastai tariant – mažinti išlaidas politikams papirkinėti, taip pat turint tikslą – neleisti klanų pjautynių, kad neatskleistų valstybės valdymo vienoje kišenėje, įvesti švedišką modelį – vienas klanas visiems laikams.
Briuselio viršvalstybinis centras ES valdyti yra 149 monopolijų, valdančių daugiau kaip pusę pasaulio turto, vyriausybė, aptarnaujama 30.000 lobistų, šiems ‘kuruojant’ taip pat EP narius – tas pats VIENO KLANO MODELIS diegiamas visai ES, vedant į ‘1984’ su telefonine konstitucija ‘visuomenei naudingiems opiems klausimams’ spręsti, suvarant į el. pinigų konclagerį.
Kuo skiriasi Henytės ‘razborkės’ nuo KT sprendimo dėl vienalyčių santuokų ?
Žmonės, saugokime Lietuvos Respublikos Konstituciją, neleiskime vienadieniams KT samdiniams, tesantiems demokratijos valkatomis be jokios atsakomybės, už tai ir prasigyvenantiems, mūsų, mūsų vaikų, mūsų anūkų ateities derglioti gavus skambutį : ‘taip reikia’.
Žmonės, būkime budrūs.
Teoriškai, pagal gamtos dėsnius, tikroji demokratija remiasi dviem principais – tai vedlio/vadovo išrinkimas, ir vedlio/vadovo atšaukimas, bet kuriuo metu. Tai labai aiškiai įrašyta “Amerikos Nepriklausomybės Deklaracijoje”. Ten parašyta dar stipriau, jei išrinktasis priešinasi atšaukimui, jį galima sunaikinti (destroy). LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE ANTRO PRINCIPO NIEKUR NĖRA. Todėl kalbėti apie demokratiją Lietuvoje išvis neverta. Plius, todėl iki šiol neturim nei pilietinės visuomenės, nei normalių partijų ir normalios partinės sistemos. Taip pat manau, kad tai yra bazinė milžiniškos emigracijos priežastis – kai pilietis jaučiasi bejėgis, jis paprasčiausiai spjauna ir išvažiuoja…
Politika nevyksta pagal gamtos dėsnius, nors ir Aristotelis pavadino žmogų politiniu gyvuliu. Gamtos dėsniai vyksta be sąmonės, Aukščiausiojo valia, politika gi yra žmogaus, vienintelio gyvo kūno su SĄMONE, tvarinys.
Politikos dėsningumai yra pavaldūs instinktams ‘ėsti’ ir ‘viešpatauti’, bet dėl sąmonės dažnai yra nelogiški, siekiant paslėpti abu instinktus ‘žmogiškuoju veidu’, ko neturi gamtos dėsningumai ir remiasi logika nepriklausomai nuo mūsų pažinimo.
Lietuvoje demokratija niekuo nesiskiria nuo bet kurios brandžios demokratijos – ta pati vieno – penkių klanų valdžia superkant partijas per rėmimą rinkimuose.
Aristotelis paaiškino ir pilietiją, ir demokratiją, ir jų skirtumus.
Išvažiuoja dėl Lietuvos valdančiosios klikos noro sukurti vergų Lietuvą, neleidžiant dirbančiajam susikurti savo gerovės savo rankomis ir protu.
Tai pabrėžė dar Aristotelis, kad valstybė remiasi kuo didesniu viduriniuoju sluoksniu, tai buvo įgyvendinta ir tarpukario Lietuvoje, tai puikiai suvokė ir nuoširdžiai įgyvendino A. Smetona
Citatos ir padėties konstatacija yra gerai,bet dėl to problema pati neišsispręs. Kokius siūlot veiksmus/mechanizmus?
Gamtos dėsnių dar niekas nepakeitė, kaip ir politikos dėsningumus ir nelogiškumus kol kas pritaikė tik kahalas gojams valdyti.
Turėkime omeny, kad žmogus, esantis valdžios viršūnėje ir pertvarkantis visuomenės raidą jos narių gerovei yra paprasčiausiai nušaunamas. (P. Stolypin, J.F. Kennedy, P. Fortuin,..)
Jei rinkimais pavyktų ką nors pakeisti, tai rinkimai būtų uždrausti.
Jūs esate pasiryžęs aukotis, turėdamas žinių ‘kaip tai atlikti’, žinodamas, kad kieviena diena reikia džiaugtis, nes rytoj būsite nušautas ?
Kas dėl Smetonos įgyvendinto valdymo, tai jis čia ne pavyzdys. Kaip sakoma „bilia durnas“ gali 19 metų matyti Lietuvą su išplėšta širdimi – Vilniumi – nieko nedarant, teisingiau tuo nedarymu darant jame ir teritorijoje Lenkiją… O kai Lenkijos nebeliko tai ir pats iš Lietuvos išrūko…, palikdamas Tautai pasirinkti – kolaboruoti arba mirti… Tokio valdymo įgyvendintojų, kaip sakoma: “neduok, Tu Dieve”…
Plius, visi pagrindiniai teisėsaugos vadai turi būti renkami tiesiogiai, apeinant partines makles, kaip Amerikoje. Tik tokiu atveju garantuojamas teisingumas visiems ir būtų eleminuota “telefoninė teisė”.
Reziumuojant, Lietuvos teisinė sistema jau gimė neįgali, 30 metų tai labai aiškiai parodė, ir ją verkiant ir skubiai reikia gydyti.
Lietuvos teisinė sistema gimė sovietinio teisininkų klano pastangomis išlaikyti partinį – ūkinį aktyvą, užtikrinti esamas privilegijas sau, savo vaikams ir anūkams.
Žvelgiant į Lietuvos Konstituciją to pasakyti negalima – užsienio lietuvių teisininkų pagalbos dėka ji parašyta tokia – amžinybei.
Todėl kiekvienas teisės nykštukas bando suniekinti, įsiūbuoti kaitaliojimus pagal savo posėdmeninę apimtį, tiesiog su kanibališku įniršiu sugriauti pastovumą, kuris yra padorumo išraiška, žvėrišką neapykantą padorumui rodydami.
Verkiant gydyti reikia žmonių sielas, apsėstas velnio.
“Žmonės, saugokime Lietuvos Respublikos Konstituciją, neleiskime vienadieniams KT samdiniams, tesantiems demokratijos valkatomis be jokios atsakomybės, už tai ir prasigyvenantiems, mūsų, mūsų vaikų, mūsų anūkų ateities derglioti gavus skambutį : ‘taip reikia’. Žmonės, būkime budrūs”…. Taigi, cituojant, nederėtų kaip ir “vienadieniams KT samdiniams” primityvinti ar iškraipyti istorinių dalykų ir teiginių. Daugiau mažiau išsilavinę žmonės žino, kad pagal šiandieninį demokratijos apibrėžimo supratimą- demokratija yra visuomeninė valdymo forma, kurioje suverenas yra Tauta(nacija, piliečiai,liaudis…). 6 a. prieš mūsų erą Atėnų mieste gimusi demokratija buvo šio miesto valdymo forma, kur 4 kartus per mėnesį visi Atėnų miesto piliečiai, turtingi ir neturtingi, rinkosi į eklesijomis vadinamas asamblėjas, kuriose aptarinėjo, ginčijosi ir rankų pakėlimu balsuodami priimdavo įstatymus, karų skelbimus, taikų sudarymus, taip pat miesto piliečių nuteisimus 10 metų katorgos, kurie galėtų pakenkti demokratijai. Koneveikti buvusias ar ne vieną šimtą metų esančias žmonių visuomenių organizacines ir valdymo formas yra ne tik beprasmiška, bet ir juokinga. Žmonėms yra svarbu kaip šios visuomenės organizavimo ir valdymo formos atitinka gyvenimo poreikius jų gyvenamuoju laikotarpiu. Kaip sakė vienas šiuolaikinių “tautinių patriotų”labai nemylimas dėdulė: visuomenės organizavimo ir valdymo neatitikimo “kiekybei pasiekus kritinę ribą, priverčia pereiti į kitą kokybę”. Taip sakant, valdžioje esantiems nesugalvojus ką tokiu atveju reikia daryti, “apačios pradeda nebenorėti gyventi po senovei, o viršūnės apačių jau nebepajėgia suvaldyti iš viršaus”. Tą ne vieną kartą patvirtino ir patvirtina istorija…
Iš senovės graikų kalbos kilęs žodis demokratija verčiamas demos – žmonės, kratos – jėga. Todėl ir demokratijos formulė labai paprasta – kuo siauresnis esminių sprendimų priėmėjų ratas, tuo mažiau demokratijos.
Sistema, kai į parlamentą kopiama laipteliais – pradedama nuo savo seniūnijos, nuo rajono savivaldybės, kur tu
kažkiek susipažįsti su gyvenimo realijomis, su valstybės įstatymais, su jų taikymu, rūpinantis savo rinkimine apylinke,
kažkiek mokaisi, įgauni pradinių sprendimų priėmimo bei valdymo žinių;
parodai, kas esi: ar išlaikai išbandymą valdžia, koks moralinis ir pilietinis tavo stuburas,
ir tik tada kopi laiptais aukštyn, į parlamentą, šis gerokai kokybiškesnis taptų?
Žinoma, ir rajono valdžią renkant, galima patirti kažkieno apmokamą klaidinančią rinkiminę reklamą, stumte stumiamą „lyderį”, vietos verslo kunigaikštuko spaudimą, o vėliau jis (ar rinkimus apmokėjęs), o ne rinkėjai vairuos rajono tarybos veiksmus.
Pilietiniam raštingumui, o todėl ir demokratijai trukdo tai, kad neturime ūkininkų! Nuo pat pradžių kaimo žmonės buvo nustumiami nuo žemės, jiems mokėta už derliaus neauginimą, karvių nemelžimą ir pan. Žemė buvo agresyviai sugrobta į nedidelio savininkų būrio rankas. Taip buvo pasirūpinta, kad provincijos masės neįgautų savarankiško šeimininkavimo įgūdžių, kad šalyje nesusiformuotų ŠEIMININKŲ karta.
Tarpukariu nebuvo taip kardinaliai pakeista ūkinė visuomenės sankloda. Kariai savanoriai tapo ūkininkais, ir nuo pat pradžių mokėjo kovoti už savo už savo kaimynų interesus, ilgainiui vis daugiau pilietiškumo žinių įgaudami.
Tad Žalimas teisus šia prasme, nes visų pirma ŽŪ, provincijos žmonės, kiekvienas individualiai, yra įtakų ir daromo finansinio bei pan. spaudimo ir gąsdinimo labiausiai pažeidžiami.
Autorius teisus, teigdamas, jog vienmandatėse gali būti išrinkti ne LT tarnaujantys. Tačiau mūsų sąrašiniai, kovojantys PRIEŠ valstybinę kalbą, bet UŽ apsišaukėlių tautinių „mažumų” privilegijas (jau 3 dešimtmečius labai juntamai alinančias šalies biudžetą!), sauvališkai perleidę teisę kaimynės politikams tvarkytis dalyje Lietuvos – ar jie tokiais veiksmais SAVO šalies gerovei, tvarumui ir saugumui tarnauja?
Šiuo, kaip ir visais kitais Konstitucijos ir įstatymų laužymo atvejais kalta NEVEIKIANTI kontrolė, priežiūra ir apsivalymas. O štai įstatymų spragomis, Seimo „šventųjų karvių” apsauga nuo atsakomybės puikiai apsisaugota. Kiek Seime išaiškinta kenkimo valstybei atvejų? Manau, mažoji dalis. Kitų kompromatai dar snaudžia. O dalis „nusipelniusių gyventi nebaudžiamiau” apskritai veikia atvirai ir nebaudžiamai, stumdami valstybei kenksmingus įstatymus, o dalis Seimo balsuoja UŽ jų pasiūlymus. Ir niekas nė nepyptėli, jog reikalauja apkaltos. Reiškia, yra klausimų, į kuriuos įvelta dauguma, ir ji labai ramia sąžine, nesijausdama nusikalstanti, „nemato” karaliaus nuogumo?