Rugsėjo 24 d., Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.
Šalies vadovas kalbėjo iškart po Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pasisakymo. Lietuva solidarizavosi su pasaulio valstybėmis, teikiančiomis išskirtinį dėmesį aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimams, akcentavo tvarių gamtos procesų išsaugojimo svarbą, dalijosi patirtimi, kaip veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimus ir sėkmingai vykdyti klimato neutralumo įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Klimato kaitos konferencijoje Prezidentas pristatė globalią Lietuvos iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kurios tikslas – sumažinti iškastinio kuro naudojimą centrinio šildymo sistemoje ir pateisinti įsipareigojimus dėl anglies dvideginio mažinimo. Prie iniciatyvos jau prisijungė Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas, Latvija. Tikimasi, kad prie jos prisijungs ir daugiau šalių, naudojančių centrinį šildymą.
Prezidentas pavyzdžiu pateikė Lietuvos sprendimą iškastinį kurą keisti biomase ir ilgainiui visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos centrinio šildymo sistemoje biomasės naudojimas išaugo nuo 30 iki 70 procentų, o vidutinės šildymo kainos per tą patį laikotarpį nukrito 30–40 procentų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas išvardijo penkis prioritetus, kurie nedelsiant turi atsidurti pasaulio valstybių vadovų darbotvarkėse, siekiant išsaugoti neįkainojamą gamtos grožį ir įvairovę ateities kartoms. Akcentuota klimato neutralumo programa ir siekis minimizuoti energijos gamybą iš iškastinio kuro, skatinimas plėtoti inovacijas, vystyti žiedinę ekonomiką, didinti verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, ieškoti unikalių, kūrybiškų, kiekvienai valstybei pritaikytų klimato kaitos sprendimų.
Kalboje Prezidentas priminė, kad Lietuva vienareikšmiškai palaiko sprendimą pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ir pakvietė energijos vartotojus tapti žaliosios energijos gamintojais.
Šiandien, rugsėjo 24 d., Prezidentas lankėsi JTGA sesijos atidaryme, o 25 d. sakys pirmąją savo kalbą daugiašalei auditorijai. Žadamas ir šalies vadovo bei JT Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterreso susitikimas.
Šalies vadovas su pirmąja ponia dalyvaus JAV Prezidento rengiamame priėmime pasaulio šalių lyderiams, susitiks su lietuvių bendruomene Niujorke. Prezidentas žada apsilankyti verslo bendruomenės renginiuose „Concordia Annual Summit“ ir „Bloomberg Business Forum“, svečiuotis žydų kultūros tyrimų institute (YIVO) bei susitikti su kovotojo už Lietuvos laisvę Juozo Lukšos-Daumanto našle.
Tokios konferencijos, tai radikalaus ekologinio populizmo reiskinys. Tai arena reikstis nebrandzioms radikalioms paauglems. Ir man geda, kad siame zaliuju populistu sou dalyvavo ir musu Prezidentas.
Aš čia nesuprantu, jūs man paaiškinkit. Juk deginant biomasę taip pat išsiskiria CO2 – augalai irgi iš anglies. O dar priedo taip deginant sunaikinama žalia biomasė, kuri gyva būdama pati perdirba CO2 ir gamina iš jo deguonį gyvūnų kvėpavimui. Koks tada ten santykis gaunasi CO2 mažinimo atžvilgiu? Ir pagaliau, jei CO2 mažinimas yra pagrindinis rodiklis, tai kodėl nepereinama vien tik prie branduolinės energijos, kai ten juk jokio CO2 apskritai nesusidaro? O kartais Lietuvos miškų kirtimas nėra susijęs su tuo didesniu “biomasės” naudojimu pastaraisiais metais?
teletabija