Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusį infarkto arba insulto pavojų?

www.alkas.lt
2019-07-25 07:00:27
73
PERŽIŪROS
0
Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusį infarkto arba insulto pavojų?

Medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė | „Northway“ nuotr.

Medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė | „Northway“ nuotr.
Medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė | „Northway“ nuotr.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Su patyrusia specialiste kalbamasi, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.

– Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra padidėjęs?

– Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių.

– Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

– Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.

– Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

– Šios ligos jaunėja, todėl patariu visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą. Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą.

– Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligų pavojus padidėjęs – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

– Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“ – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie paveikūs kaip sveikos gyvensenos taisyklės, kurias visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra gamtinė medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei sveikos gyvensenos laikymasis nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas gydymas vaistais.

– Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

– Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Santariškių klinikose pradėtas taikyti naujoviškas insulto gydymas
  2. Kraujavimas iš nosies vasarą itin dažnas: kaip atskirti tikrą pavojų širdžiai?
  3. Peršalimo ligos žiemą – pavojingos, jeigu negydomos
  4. Ką daryti, jei įsigijote vaistą, kurio sudėtyje yra nekokybiško valsartano?
  5. Patarimai besilaukiančioms: ką daryti kad laukimo netrikdytų prasta savijauta
  6. Bėgimas: 6 trenerės patarimai, kaip tai daryti teisingai ir išvengti sąnarių bei širdies pažeidimų
  7. Prasimanymai apie širdies vaistus klaidina ligonius
  8. Stebuklingas vitaminas C ir kiti pramanai apie gripą bei peršalimą
  9. Akių ligų gydytoja paneigia prasimanymus apie glaukomą
  10. Ką žinome apie penkis svarbiausius vitaminus?
  11. Ką jūsų kojos praneša apie sveikatą?
  12. Krūtinės skausmai praneša ne tik apie širdies ligas
  13. Penki prasimanymai apie vieną agresyviausių sąnarių ligų
  14. Ką turi žinoti lietuvės apie gimdos kaklelio vėžį?
  15. Odontologai perspėja: 5 dalykai, kuriuos privalote žinoti apie dantų dilimą

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus
  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias
  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai

Kiti Straipsniai

Telefonas

Dėl prastos savijautos kaltas ne tik ruduo

2026 11 15
Du spektaklio „Ne dabar, Leonai“ reklaminės fotografijos dalyviai

Klaipėdos pilies teatre atgis seniai pažįstami personažai

2026 11 15
Sveikata

Medikai prašo Seimo valdybos stabdyti baudų medikams projekto svarstymą

2026 11 13
Sveikata

Profsąjungų derybos su ministerija baigtos: medikų atlyginimai augs, dėmesys – slaugytojams

2026 11 11
Kino prodiuserės Dagnės Vildžiūnaitės portretas ant laiptų

Lietuvos animacija ant bangos: trys projektai sulaukė tarptautinio įvertinimo

2026 11 11
Žemėlapis

Kur gydosi gyventojai atsakymą pateikia nauja ligonių kasos švieslentė

2026 11 10
Vaikai prie kompiuterio

Keturių šalių šeimos vienijasi dėl vaikų saugumo „Roblox“ platformoje

2026 11 09
Sportas, išmanieji įrenginiai

Vien savaitgalio treniruotės nėra pats geriausias būdas gerinti fizinį pasirengimą

2026 11 08
Sveikata

Tyrimas: kas šeštas į gydytoją kreipiasi tik smarkiai pablogėjus būklei

2026 11 08
Miegantis žmogus

Į knarkimą geriau nenumoti ranka: už to gali slypėti rimtesni sveikatos sutrikimai

2026 11 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
Kitas straipsnis
Jubiliejiniame Panevėžio simpoziume vėl kūrensis keramikos krosnys

Lietuvos ir užsienio keramikų kūriniai – simpoziumo parodoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai