Turbūt nustebsite sužinoję, kad mintis paspirtuką sujungti su motoru gimė dar daugiau kaip prieš šimtmetį – XX amžiaus pradžioje. Ir tuomet tai nebuvo tik keletas bandomųjų modelių – paspirtukais važinėjo net JAV valstybės tarnautojai. Kokia yra šio dėl saugumo reikalavimų neišpopuliarėjusio prietaiso istorija ir kaip atsakingą paspirtukų vairavimą užtikrinti šiandien? Atsako transporto ir Lietuvos policijos specialistai.
Naudojo paštininkai, nusikaltėliai ir garsenybės
Šiuolaikinio motorinio paspirtuko atitikmuo – vadinamasis Autopedas (ang. Autoped) – pirmąkart į JAV gatves išriedėjo 1915-aisiais. Tiek Amerikoje, tiek Europoje prietaisas prigijo didžiuosiuose miestuose, kur, lygiai kaip ir šiandien, ieškota patogių būdų įveikti trumpus, bet pėsčiomis per ilgai trunkančius, atstumus.
Autopedai buvo labai galingi ir turėjo tiek pat bendro su motoroleriu, kiek ir su paspirtuku. Jais galėjai pasiekti net iki 55 kilometrų per valandą greitį, nors važiuojant greičiau nei 30 km/h jį suvaldyti darėsi sunku. Tuomet Autopedas reklamuotas kaip patogi alternatyva automobiliui, tačiau iš šiandienos perspektyvos jis atrodo paprasčiausiai nesaugiai.
Nors JAV neegzistavo vairavimo apribojimai moterims, paspirtukas labiausiai reklamuotas būtent joms. Ir savo auditoriją tai, regis, surado – Autopedą išpopuliarinti padėjo ir Amelia Earhart, pirmoji moteris, lėktuvu perskridusi Atlanto vandenyną. Antai Europoje, Londone, neįprastą prietaisą išgarsino Florence Norman – viena garsiausių moterų balsavimo teisės agitatorių.
Niujorke Autopedą naudoti ėmė ir paštininkai, taip norėję greičiau pasiekti didesnį namų skaičių. O netrukus prietaisas labai išpopuliarėjo tarp nusikaltėlių, kurie pasukdavo į automobiliams per mažus skersgatvius ir taip pabėgdavo nuo policijos.
Madą pribaigė kelių taisyklės
„Kodėl anuomet šis išradimas neprigijo? Prieš šimtą metų kelių eismo taisyklių buvo nepalyginamai mažiau, todėl ir pavojai jame tykojo dažniau. Netrukus po paspirtuko atsiradimo, šiai problemai imta ieškoti sprendimo“, – sako tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Autopedus pardavinėti pradėta 1915-aisiais, vos penkeri metai po to, kai JAV įteisinta teisė vairuoti. Tuo metu neegzistavo net toks dalykas kaip šviesoforai, didžiuosiuose Europos ir JAV miestuose atsiradę tik po 10–15 metų. Pradėjus naudoti šias ir kitas saugumo užtikrinimo priemones, pasidarė akivaizdu, kad paspirtuką reikia iš esmės permąstyti.
Nors paspirtukų istorija ilga ir turininga, tik visai neseniai transporto priemonė pasiekė visuomet siektą kokybės kartelę.
„Turime didžiulę atsakomybę suformuoti tvarią, draugišką paspirtukų eismo kultūrą ir jei tai pavyks, galime gerokai supaprastinti judėjimą mieste bei iš tiesų įgyvendinti svajonę, kurią vizionieriai puoselėja jau daugiau kaip šimtmetį“, – teigia A. Pacevičius.
Atsakingam vairavimui tereikia atsiminti keletą taisyklių
Šiandien paspirtukai į madą sugrįžo, nes technologijų pažanga leidžia užtikrinti stabilumą ir saugų greitį. Nepaisant to, keliaujant šia nauja priemone būtina laikytis kelių eismo saugos taisyklių, primena Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
Pareigūnė vardija svarbias saugaus eismo taisykles, kurių laikytis privalo visi paspirtukų naudotojai: ant paspirtuko negalima vežtis keleivių ar gyvūnėlių, pėsčiųjų perėjose privalu nuo paspirtuko nulipti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad važiuoti elektriniu paspirtuku galima dviračių taku arba kelkraščiu, o šaligatviu arba važiuojamąja dalimi galima važiuoti tik tuo atveju, kai šių nėra.
Be to, reikia prisiminti, elektrinis paspirtukas gali išvystyti iki 25 km/h greitį, ir tai gali sukelti pavojų, tad rekomenduojama dėvėti šalmą.
„Dalyvaudami eisme, gerbkime kitus eismo dalyvius, būkime atidūs, naudokime garsinį signalą, laikykimės važiavimo pirmenybės, sumažinkime greitį ir draugiškai praleiskime vieni kitus“, – teigia M. Kazanovič.
