Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta paroda „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“.
2019-ieji – jubiliejiniai Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų metai. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1989 metais, jaunų tuometinio Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) studentų ir absolventų iniciatyva buvo surengtas pirmasis simpoziumas, kuriame dalyvavo 16 įvairių dailės šakų menininkų. Pirmasis tarptautinis keramikos renginys Panevėžyje smarkiai skyrėsi nuo dabartinių simpoziumų, tačiau pasižymėjo veržlumu, jaunatviška energija ir intensyvia kūrybine nuotaika.
Kūrybinis procesas vyko Vaikų dailės mokyklos (dabar Panevėžio marijonų vienuolyno koplyčia) patalpose, degimas – Stiklo fabrike, o sukurtų darbų paroda – Dramos teatre. Pirmasis simpoziumas buvo eksperimentinio pobūdžio ir padėjo stiprius pamatus ateities kūrybiniam procesui.
Nuo 1990-ųjų simpoziumus rengti ėmė Panevėžio miesto dailės galerija. Iki 2016 m. jais rūpinosi tuometinė galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė. Jos pastangomis buvo surengta 20 simpoziumų, kurie jau drąsiai gali būti įvardijami svarbiu kultūriniu reiškiniu Lietuvos dailės istorijoje. Kūrybiniame procese naudojamas šamotinis molis, neretai dailėtyrininkų yra pavadinamas Panevėžio akmens mase, ir tai rodo šio renginio svarbą ir užimamą poziciją.
Per tris dešimtmečius įvyko 21 simpoziumas, dalyvavo 163 menininkai iš 35 šalių. Viso kolekcijoje yra sukaupta 631 kūrinys ir kompozicija. Tokio pobūdžio šiuolaikinės keramikos kolekcija yra vienintelė Rytų Europos regione, o ir Lietuvoje – tai vienintelė nuolatinė šiuolaikinės keramikos ekspozicija.
Parodoje „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“ pristatomi 21 autoriaus kūriniai. Simboliškai, iš kiekvienų metų po vieną kūrinį. Paprastai šių simpoziumų kūriniai tapatinami su dideliais masteliais. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas į mažesnes formas, tačiau jos, anaiptol, savo meniniu lygiu nenusileidžia didesniems darbams.
Siekiant paminėti jubiliejinius metus, kūriniai simboliškai eksponuojami tarsi ant laiptų. Toje vietoje, kur dabar stovi Keramikos paviljonas, dar 2014 metais čia išties buvo laiptuotas statinys, primenantis mini amfiteatrą. Tai buvo susibūrimų vieta. Čia simpoziumų dalyviai atlikdavo savo individualių technikų demonstracijas, žiūrovai susėsdavo aplink, visi bendraudavo ir dalindavosi idėjomis. Dabar su žiūrovais bendrauja eksponatai, prisistatydami patys ir kartu pristatydami visus tris dešimtmečius – šios įspūdingos keramikos meno „laboratorijos“ istoriją.
Ekspoziciją papildo 1989-ųjų metų nuotraukos, sukurtos fotografo Sergejaus Kašino, kurios tapo ne tik šio renginio dokumentine medžiaga, bet ir atskirais kūriniais. Jose užfiksuotos kūrybinio darbo akimirkos, ekskursijos, kiti svarbūs įvykiai. Šiemet minimas ir Baltijos kelio trisdešimtmetis. Pirmojo simpoziumo dalyviai taip pat stovėjo gyvoje žmonių grandinėje. Ši akimirka užfiksuota Tomo Daunoros fotografijoje.
„Paroda „Keramiada“ – tai ne tik simpoziumų retrospektyva, bet ir įžanga į dvidešimt antrąjį keramikos simpoziumą, kuris vyks liepos 4–26 dienomis Panevėžyje“, – sakė Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus pavaduotoja Aurelija Seilienė.
Paroda Keramikos paviljone veiks iki liepos 20 dienos.
