Technologijos sparčiai juda į priekį ir daugelio jau visiškai nestebina virš galvos skraidantys bepiločiai orlaiviai, su kuriais iš aukštai fotografuojami pastatai ar įamžinami nuostabūs atostogų vaizdai. Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga. Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir veiksmingą skrydžių planavimą ir vykdymą.
Bepiločių orlaivių naudojimo iššūkiai
Siekiant ES mastu nustatyti ir išlaikyti aukštą civilinės aviacijos saugos lygį, 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą. Jame daug dėmesio skiriama bepiločiams orlaiviams ir jų naudotojams – numatoma, kad bepiločiai orlaiviai skraidys toje pat oro erdvėje kaip ir pilotuojami orlaiviai.
Reglamento nuostatos numato, kad bepiločių orlaivių naudojimui turi būti taikomos taisyklės, proporcingos konkretaus naudojimo arba naudojimo rūšies rizikai.
Visiems dronų turėtojams būtina žinoti, kad šalia oro uostų ar kitose valstybės institucijų nustatytose zonose bepilotį orlaivį galima pakelti tik turint specialų leidimą. Šių saugos priemonių būtina laikytis, nes nusileisdami ir pakildami lėktuvai skrenda žemiau nei įprastai. Be to, bepiločių orlaivių skrydžiai neleistinose vietose gali kelti pavojų visuomenei, tam tikrais atvejais gali kilti grėsmė ir nacionaliniam saugumui. Dronui susidūrus su lėktuvu gali būti pažeista lėktuvo konstrukcija ar jo mechanizmai. Išvengti tokios rizikos galima dviem būdais. Vienas jų – vadinamasis geofencigas, kai dronas negali patekti ten, kur jam negalima patekti – to neleidžia padaryti prietaise įdiegta programėlė. Kitas būdas – dronui patekus į skrydžiams ribojamą ar draudžiamą zoną, jis neutralizuojamas.
Pažymėtina, kad teisės aktai reglamentuoja, jog dronas negali patekti į oro uosto teritoriją ir į kontroliuojamą oro erdvę be specialių leidimų. Dronams negalima skristi ir virš strateginių valstybės objektų, skraidyti privačiose žmonių valdose. „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teisės aktai iki šiol suprantamai nereglamentuoja, kas ir kokiais atvejais gali nustatyti bepiločių orlaivių neskraidymo zonas. Pasak jo, siekiant tinkamai informuoti oro erdvės naudotojų bendruomenę, reikėtų, kad teisinis reglamentavimas būtų nustatytas viename teisės akte, o lengvai prieinama ir suprantama informacija turėtų būti pateikta taip, kad ją būtų patogu naudoti oro erdvės naudotojams.
„Oro navigacijos“ Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovas Tomas Tamašauskas priduria, kad be aiškaus teisinio reglamentavimo, reikalinga, kad dronų skrydžio vieta ir erdvė būtų matoma tiek jų valdytojams, tiek kitiems oro eismo dalyviams bei skrydžių sauga Lietuvos oro erdvėje besirūpinančioms institucijoms. Todėl šiuo metu kuriama informacinė sistema leis tiek už skrydžių saugą atsakingoms institucijoms, tiek patiems bepiločių orlaivių valdytojams efektyviai ir saugiai naudoti Lietuvos oro erdvę.
„Mūsų siekis – saugioje oro erdvėje suteikti papildomą paslaugą, kad bepiločių orlaivių valdytojai vienas kitą matytų ir taip išvengtų susidūrimų. Kuriant taisykles, reikia turėti ir priemones joms įgyvendinti. Kai kartu kuriamos technologijos ir tobulinami teisės aktai – procesas tampa prasmingas, inovacijos pritaikomos realiame gyvenime. Visa tai ateityje padės kurti su dronais susijusius verslus, prisidės prie skrydžių saugos užtikrinimo Lietuvos oro erdvėje“, – sako departamento vadovas.
Dronų naudojimas Lietuvoje ir pasaulyje
Dronų paklausa per pastaruosius kelerius metus itin sparčiai augo – augimas siekė daugiau kaip 100 proc. per metus. Civilinės paskirties bepiločiai orlaiviai dažnai įvardijami kaip didelį potencialą turintis įrankis, padėsiantis išplėsti įvairių paslaugų teikimą ir pasiūlyti naujų, inovatyvių paslaugų. Jie gali būti naudojami statybų pramonėje, žemdirbystėje, panaudojami kaip oro taksi, pasitelkiami viešojo saugumo užtikrinimui, žiniasklaidos ar reklamos reikmėms, krovinių transportavimui ir kt. Prognozuojama, kad komercinėje aviacijoje dirbančius pilotus ateityje pakeis bepiločiai orlaiviai, kuriuos valdys antžeminėse stotyse dirbantys profesionalai.
Europos „DronesOutlok“ tyrimo (EuropeanDrones Outlook study) duomenimis, šiandien Europoje yra šiek tiek mažiau nei 1000 karinių bepiločių orlaivių. Didžiąją dalį sudaro mažo dydžio dronai, skirti tik stebėjimui. Tuo tarpu paprasti naudotojai Europoje šiuo metu naudoja apie 1–1,5 mln. dronų.
Pabrėžtina, kad didesni bepiločiai orlaiviai, tarp jų ir kariniai, gali skristi valdomoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, tačiau jie turi būti aprūpinti įranga, kuri būtų identiška pilotuojamam orlaiviui, t. y. turi turėti aukščiamatį, radijo ryšį, atsakiklį, o jų operatoriai turi turėti visus tam skrydžiui reikiamus leidimus.
„Kitose šalyse dronų praktika yra įvairi, daugiausiai leidžiami skrydžiai matomumo ribose – dažniausiai tai yra 500 metrų nuo valdytojo atstumu. Tose oro erdvės dalyse, kur netaikomi papildomi apribojimai, saugus bepiločio orlaivio skrydžio aukštis yra iki 120 metrų“, – pasakoja „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas R. Petrovskis.
Kuriama sistema užtikrins proveržį
Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, mažiausios svorio kategorijos dronų skrydžiai kol kas nėra stebimi specialiai tam skirtomis priemonėmis. Beveik visos Europos šalys dabar kuria sistemas, kuriose būtų fiksuojami dronų skrydžiai ir taip užtikrinama skrydžių sauga.
Pažymėtina, kad VĮ „Oro navigacija“ siekia užtikrinti ne tik bepiločių orlaivių, bet ir kitų oro erdvės naudotojų, pavyzdžiui, parasparnių, karšto oro balionų, kurie skraido žemiau nei 3 km aukštyje, skrydžių saugą, todėl planuoja įgyvendinti Skrydžių organizavimo žemutinėje oro erdvėje (iki 95 skrydžio lygio) informacinės sistemos projektą. Pagrindinis šio projekto tikslas – informuoti tos pačios oro erdvės naudotojus vienam apie kitą, suteikti informacijos atsakingoms valstybės institucijoms ir sudaryti galimybes dronams saugiai naudotis jiems išskirta Lietuvos oro erdvės dalimi. Planuojama, kad sistemos bandomoji versija Lietuvoje bus sukurta ir pradės veikti iki šių metų pabaigos.
Ne ,,dronai”, o skraidyklės /be pilotės/.