Nuo balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Daugelis regiono gyventojų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą, rodo visuomenės apklausa.
Ministerijos padalinys antradienį oficialiai atidarytas adresu I. Kanto g. 23. Beveik 400 kv. m bendrojo ploto patalpos panaudos sutartimi perimtos iš valstybės įmonės Turto bankas.
Šiuo metu čia jau dirba 10 darbuotojų, netrukus jų skaičius padidės iki 20. Naujose patalpose taip pat veiks ir priimamasis, kuriame interesantus reguliariai priims ministras Giedrius Surplys. „Veidrodinė“ ministerija bus užtikrinta nepertraukiama ŽŪM veikla.
„Ministerijos perkėlimas į Kauną yra stiprus regioninės politikos žingsnis. Taip, tai – drąsus žingsnis. Bet turime jį žengti iki galo, jeigu nenorime, kad Lietuva taptų vieno miesto valstybe. Šis perkėlimas pasiųs stiprų signalą tiek Vidurio Lietuvos gyventojams, tiek investuotojams, kad valstybė yra pasirengusi kartu su verslu investuoti Lietuvos regionuose“, – kalbėjo G. Surplys.
Skaičiuojama, kad veiksmingiau išnaudojamos patalpos, naujausių technologinių ir valdymo sprendimų diegimas, procesų veiksmingumo didinimas ir optimizavimas leis sutaupyti apie 0,2 mln. Eur per metus.
ŽŪM perkėlimas į Kauną numatytas šios Vyriausybės programoje. Vasario pradžioje Vyriausybė nusprendė, ministerijos perkėlimui skirti reikiamas lėšas kitų metų valstybės biudžete. Žadama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta 2020 m. pirmąjį ketvirtį.
Kauno regionas teigiamai vertina perkėlimą
Kovo mėnesio pradžioje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ ŽŪM užsakymu atliko Kauno apskrities gyventojų apklausą. Ji parodė, kad daugelis respondentų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą į laikinąją sostinę.
56 proc. apklausos dalyvių teigiamai atsakė į klausimą, kaip manote, ar ŽŪM perkėlimas į Kauną prisidėtų prie šio regiono plėtros. Kiek daugiau nei 18 proc. respondentų į šį klausimą atsakė neigiamai, o 26 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Teigiamą ministerijos perkėlimo įtaką daugiausia nurodė 35–49 metų (61 proc.), aukštąjį išsilavinimą (69 proc.) turintys gyventojai. Taip pat įmonių, įstaigų vadovai (71 proc.) ir specialistai (60 proc.), daugiau kaip 700 Eur per mėnesį uždirbantys asmenys (71 proc.).
Apklausa visoje Kauno apskrityje buvo vykdyta kovo 4–10 d. Telefonu buvo apklausti 403 vyresni nei 18 metų miesto ir rajonų gyventojai.
Tai aiškus “valstiečių” veiksmas prieš valstybę, juk Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba šventai pasakė, kad valstybės sostinė yra Vilnius. Taip nustatyta ir Konstitucijoje. Ši Basanavičiaus nuostata tapo pagrindiniu Lenkijos, Pilsudskio taikiniu ir ji buvo sulaužyta Vilniaus užgrobimu 1920 metais apgaule, sulaužius Suvalkų sutartį. Taigi “valstiečiai” keldami ministerijas ne kur kitur , o į Kauną eina Pilsudskio pramintu keliu… Turime Lietuvos Pilsudskinimą be Pilsudskio…
O lietuviukams vaikams atkakliai lietuviškų darželių neatidaroma. Net lietuviškos grupės lenkakalbiame neatidaro „Wilenščiznoje”! Ir Wilnio meras siunčia į lenkišką darželį Vilniaus pakraštyje, kuris jau Vilniaus rajonui priklauso…
Peticijos.com prašo paremti parašais Rudaminos lietuviukus ir kitus, norinčius savo vaikus į lietuviškas grupes leisti.
Išties iš istorijos tepasimokę smetoniškos-pilsuckininės politikos Kauno kaimiečiai-lobistai žalių žaliųjų pagalba neatsargiai žaidžia pagal carinės Rusijos skaldytojišką politiką dalijant Lietuvą į Vilniaus bei Kauno gubernijas; kuo pasinaudojo bolševikinė Rusija gražindama Lietuvai dalį Vilniaus krašto.
Ne parašais reikia remti lietuviškų darželių statybas Vilniuje, Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose, o pinigais, apskritai šiems tikslams turėtų būti skirta atitinkama dalis ES paramos fondų lėšų, ne abejingiems šiuo atžvilgiu derėtų būti ir Lietuvos verslininkams. Kur Šimašiaus vieši sprendimai ir rūpesčiai šiais dalykais!…
Antai, didelę ekonominę ir politinę naudą Vilnius, o per tai ir Lietuva, turėtų iš to, jeigu “Rail Baltica” atšaka į Vilnių būtų tiesiama ne nuo Kauno, o tiesiai iš Panevėžio (per Ukmergę ar pan.). Taip būtų trumpiausiu keliu sujungtos 240 km/val greičio traukiniu Baltijos šalių sostinės. Tai būtų kartu ir didelė propaganda kaimyniniams Rytams. Greitoji linija Vilnius-Ryga-Talinas būtų labai patraukli ir turistams, be abejoės ja naudotųsi ir Minskas. Be to, tiesiant atšaką į Vilnių iš Panevėžio, geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno liktų vidaus infrastruktūra, taigi pajamos iš jos eitų tik Lietuvai, nesidalijant jomis lygiomis dalimis su Latvija ir Estija, kaip tektų daryti „Rail Baltica“ atšakos iš Kauno atveju. Taigi atšakos į Vilnių iš Panevėžio atveju naudą turėtų ir visa Lietuva. Kur mero Šimašiaus viešas balsas dėl šių sostiniško susisiekimo su pasauliu reikalų, kodėl nesipriešinama “valstiečių” vykdomam Vilniaus išsostinimui ir šia prasme!… Keistai atrodo ir LRT tyla nekeliant tokių dalykų į viešumą, leidžiant, panašu, kad korupcinėms grupuotėms tyliai įgyvendinti valstybiškai nepamatuotus, savanaudžius projektus…
Tai jau tikrai nauda bent jau PAŽADĖTA bus. Nes kitaip sunku tai paaiškinti – juk net pagal TMAPK valstybė taip neturi elgtis! TMAPK pažymėta, jog net ir ten, kur gyvena pačios tikriausios TM, valstybės NETURI jokių privilegijų joms teikti, jei dėl to nukentėtų valstybės kamieninės tautos padėtis.
O čia jokios TM nė padujų nėra, o ten gyvenantys lietuviai toliau nutautinami tuo pačiu patikrintu būdu, kaip tarpukariu tai daryta – VERČIAMI lankyti slavakalbes švietimo įstaigas, nes lietuviškos uždaromos „dėl pinigų stokos”. Tai jau 3 dešimtmečius vyksta, tačiau iš valstybinės valdžios, iš ŠMM niekas nė menkiausio susijaudinimo nerodo. Jokios reakcijos. Lyg taip ir reikia. Nors pinigai skirti VISIEMS tos vietovės vaikams, o ne kuriai vienai privilegijuotai grupei, tačiau lėšos tiesiog pasisavinamos būtent tos grupės naudai. Žinoma, ir iš strateginės kaimynės „papildų” daiktais ir pinigais gauna, tačiau išlaikyti bent jau lietuviškas grupes nesutinka. O prisimenu dar pradžioje Nepriklausomybės iš ten sklido prašymai leisti lietuviškas grupes. Tačiau iš valdžios atsakymai būdavo „jokių grupių, tik mokyklos”. Tai turim tai, ką turim.