Balandžio 2 d. 10 val. Seime (I rūmai, Konstitucijos salė) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į konferenciją Seime „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“. Joje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus miškininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Tarp jų – profesorius Dalius Serafinas, dr. Marius Aleinikovas, gamtininkas Andrius Gaidamavičius, miškininkas Petras Būdvytis, pilietinio judėjimo aktyvistė Monika Peldavičiūtė, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.
Tikimasi sulaukti ir kandidatų į Lietuvos prezidentus dėmesio, galbūt konferencijoje dalyvaus ir naujasis aplinkos ministras, kurio mūsų šalis neturi nuo praėjusių metų gruodžio pradžios.
Kaimo turizmo sodybų savininkai pašiurpę, asociacija „Gyvas miškas“ užpilta laiškais su kraupiais vaizdais – gražiausias Lietuvos vietoves toliau niokoja kirtėjai. Miškai kertami nepaisant net to, kad šiuo metu – pats paukščių perėjimo metas.
Kertamos ežerų pakrantės Labanoro girioje, kraštovaizdžio draustinyje ir būsimoje nacionalinio parko teritorijoje (Vyriausybės nutarimu šiuo metu Labanoro regioninis parkas jungiamas prie Aukštaitijos nacionalinio parko).
Miškas kertamas ir prie vieno iš Aukštaitijos nacionalinio parko turistinių objektų – Palatavio piliakalnio Andrioniškio seniūnijoje.
Vajus neaplenkė net Anykščių šilelio – miškas kertamas vos keli šimtai metrų nuo Lajų tako. Anykštėnai pasibaisėję: kaip atrodys iškirstas miškas turistams?
Tuo metu Aplinkos ministerija tuštėja: iš pareigų traukiasi miškų ir saugomų teritorijų sritį kuravęs viceministras Martynas Norbutas. Kas jį pakeis, neatskleidžiama. Pasak laikinai Aplinkos ministerijai vadovaujančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atstovės spaudai Aurelijos Vernickaitės, ministerijoje „bus stiprinama politinė komanda“, naujai paskirtas ministras formuos savo kadrų korpusą. Į ministrus premjeras siūlo „valstietį“, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, kurio kandidatūrą miškų gynėjai vertina skeptiškai.
Kelios visuomeninės organizacijos artimiausiu metu kreipsis į Premjerą Saulių Skvernelį, Seimo LVŽS frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį, K.Mažeiką, laikinai einantį Aplinkos ministro pareigas Ž.Vaičiūną, kad nebūtų vilkinamas įstatymas, turintis sustabdyti saugomų teritorijų niokojimą, kad būtų priimtos laikinos apsaugos priemonės, kol įstatymas įsigalios.
Registracija į konferenciją el. p. uzlietuvosmiskus@gmail.com.
KONFERENCIJOS PROGRAMA
2019- 04-02 (antradienis)
Renginio trukmė: 4 val. (pradžia 10:00, pabaiga 14:00)
Moderatorius: Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta
10:00 Konferencijos atidarymas
10:05 Įžanginis žodis: Gintautas KNIUKŠTA, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas 10:10 Algirdas BUTKEVIČIUS, LR Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pavaduotojas PRANEŠIMAI
10:15 „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“- prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras;
10:25 „Metai po reformos: ką sutaupėme ir ką praradome? – Petras BŪDVYTIS, buvęs Telšių urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas;
10:35 „Sąjūdžio misija ir tikslai nesikeičia: visuomenei ir toliau reikia ginti Lietuvos miškus“– Gintautas KNIUKŠTA, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas
10:45 „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“– dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas
11:00 „Kokia yra tikroji miškų vertė“ – Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius
11:10 DISKUSIJA Kavos pertrauka
12:20 „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“ – Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas
12:30 „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“– Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas.
12:40 „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“ – Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas.
12:50 Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai? – Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė, Edmundas GREIMAS, Lietuvos gamtos fondo vadovas.
13:10 DISKUSIJA
14:00 Konferencijos uždarymas.
Miškų tema – skaudžiausia. Skaudesnė už emigraciją. Emigracija taip akių nebado kaip sunaikintos gamtos vaizdai palei gyvenvietes. Nėra daug žmonių, pateisinančių įsibėgėjųsį šilų išpjovimą, pvz. Vilniaus apskrityje. Dargi atsižvelgiant į rusiškos “kokybės” Astravo AE veiklos pasekoje būsimus kad ir nedidelės radiacinės taršos atvejus. Todėl nesuprantama, kai opozicija Seime tyli. Visi šitie runkeliniai koncervai su savo “žemėj Lietuvos ažuolai žaliuos”. Kitur politikai, turbūt, patys važiuotų į kirtavietes ir gultų po traktoriaus ratais, keldami savo populiarumą. Prieš tai pajungę sau artimas žiniasklaidas. O čia – visiška ignoras.
Verslas moka politikams,o šiems populiarumas nesvarbus,nes aklų rinkėjų netrūksta.
Kai sprogo Černobylis, mūsų padėtį gal gelbėjo tai, kad gyvenome gerokai tankesnių miškų apsupti. Nemiškingose vietovėse (žinoma, arčiau AE) gyvenusius baltarusius ištiko tikra tragedija – silpnesnės sveikatos žmones puolusios ligos neregėtai išbujojo ir daugybę jų netrukus pribaigė. Nors ir mūsų gyvenviečių kapinės padvigubėjo, tačiau tai nesulyginama su baltarusius ištikusia lemtimi. Beje, kai kuriuos ten ir psichikos ligos ištiko.
Neseniai aptikau kažkokią svetainę gamtos užterštumo tema su vaizdais iš oro. Mūsų gėdai turiu pasakyti, jog Karaliaučiaus žemėse tenykščiai miškai taip neniokojami. O ir kam, jei kaimynystėje yra valstybė, kurios Aplinkosaugos m-ja „sąžiningai” saugo miškus, kad jie būtų rankose tipelių, miškų naikinimo ir prekybos mediena vIArslu užsiimančių? Bent jau kiek spėjau peržiūrėti, neteko aptikti miškų-rėmelių (kai neseniai dar buvusį mišką iš visų pusių juosia kelios eilės medžių, sudarančios rėmelį viduje iškirstai plynei.
TV kanalai ir radijas plyšauja reklamą „Jūsų miškas kainuoja brangiau, negu jūs galvojate”, o ant laiptinės durų prilipinta reklama: „Brangiai supirksime jūsų mišką”. Kažin, ar Balsio partijos vyrukai tuo užsiima?
visuomenė negina Lietuvos miškų.
Visuomenė,kaip planktonas.Jai miškas kaip būtis nerūpi,tik uodai kanda,erkės puola,mobilaus nėra kur pasikraut.Jokių patogumų,jokių interesų,dzin.