Kovo 11 d., pirmadienį, 9.15 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atidaryta neeilinė paroda apie Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius keturis dešimtmečius kurtus tautinius simbolius, puoselėtą istorinę atmintį. Parodos atidaryme dalyvaus Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Parodos kuratorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.Ekspoziciją pristatys Amerikos išeivijos simbolių kūrėjas, dalį savo gyvenimo atidavęs šių Lietuvą garsinusių ženklų gaminimui ir platinimui, Bostono kompanijos „Baltic Associates“ vadovas Gintaras Karosas (JAV).
JAV lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono 2018 m. vasarą Lietuvoje tapo tikru atradimu heraldikos specialistams. Amerikos lietuvis pareiškė, kad Lietuvoje parduodamos patriotinės atributikos ir net „Lietuvos geležinkelių“ naudojamas stilizuotas Vytis yra jo anksčiau turėtos įmonės „Baltic Associates“ autorinis darbas.
Iki šiol išraiškingo raitelio autorystė Lietuvoje nebuvo žinoma. Kai kas net bando ją savintis. Tačiau G. Karosas ne tik pareiškė, bet ir neginčijamais dokumentais įrodė, kad kalba tiesą – plačiai Lietuvoje paplitusi Vyčio versija dar prieš Atgimimą buvo sukurta jo Bostone veikusioje įmonėje. Įdomu tai, kad šį stilizuotą Vytį pagal G. Karoso pateiktus pasakojimus sukūrė škotų kilmės laisvas menininkas, hipis Dana Franzen.
Parodoje bus galima susipažinti su Lietuvių visuomenės Amerikoje pasipriešinimo Sovietinei Lietuvos okupacijai ženklais, išeivijoje gimusiais vyčiais, geležiniais vilkais, Amerikos lietuvių bendruomenėje platintais plakatais, patriotinių organizacijų simbolika. Ši Lietuvos valstybingumą menanti simbolika jau 1988 m. pasiekė laisvėjantį kraštą, buvo naudojama daugiatūkstantiniuose mitinguose, tapo mūsų kasdienybės dalimi. Tarp jų yra ir simbolių, labai prigijusių šiandieninėje Lietuvoje: jie naudojami „Lietuvos geležinkelių“, milijoniniu tiražu platinami Lietuvos pašto, mielai naudojami ir garsių lenktynininkų, ir eilinių vairuotojų.
Karosas ir jo bendraminčiai dar prieš 40 metų Amerikos lietuvių jaunimo sąjungos informaciniame biure, vėliau – per kompanijų „Baltic Enterprises“ ir „Baltic Associates“ informaciją, leidinius, vaizdinę produkciją bandė pasiekti jau nutautėjusius išeivius, grąžinti jiems lietuvišką dvasią ir kartu papasakoti apie Lietuvą, jos vargus okupacijoje.
Daug simbolikos ir literatūros anglų kalba buvo skirta Amerikos politikams. Specialiai šiai parodai nuotraukas atsiuntė prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo bibliotekos-muziejai Kalifornijoje ir Teksase. JAV lietuvių jaunimo plakatai išgarsėjo visoje Amerikoje, kai Jungtinių Valstijų vadovai viešai demonstravo lietuviškus simbolius, po ko Baltijos kraštų likimu ėmė intensyviai domėtis ir didžioji Vakarų spauda.
Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ daugeliui bus įdomi tuo, kad Lietuvos žmonės sužinos, kas iš tikrųjų kūrė tokį populiarų krašte modernų „Vytį“, ant marškinėlių, suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai.
Ši paroda bus rodoma keliuose šalies muziejuose, o paskui pasieks savivaldybių bibliotekas, kultūros centrus. Ji bus parodyta ir išeivijos centruose, dar kartą primenant tą didelę dvasinę paramą, kurią Vakaruose gyvenantys lietuviai teikė kraštui sovietų okupacijos metais, taip pat Sąjūdžio tautos budinimo laikotarpiu.
Parodą padėjo rengti Vyčio paramos fondas, neseniai kartu su G. Karosu Floridoje pristatęs parodą apie Jungtinėse Valstijose gyvenusius 130 Vyties Kryžiaus kavalierių.
Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ Seimo Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki kovo 31 d. Lankytojai ją apžiūrėti gali kiekvieną penktadienį atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.
Posted by Juozas Valiušaitis on 2019 m. kovo 11 d., pirmadienis
Pagarbos vertas Bostone gyvenančio išeivijos simbolių kūrėjo Gintaro Karoso gyvenimas. Gimęs svetur, tačiau Lietuvą pamilęs iš tėvų pasakojimų, dar jaunystėje įkūrė kompaniją, keliavo per lietuvių kolonijas, kuriose organizavo lietuvišką veiklą, prisidėjo prie Lietuvių jaunimo informacinio centro steigimo, skatino nepamiršti lietuvių kalbos. Esant poreikiui, pradėjo gaminti tlietuvišką simboliką: marškinėlius, kepuraites, ženklelius, lipdukus. Jo kurti Vyčiai plevėsavo Sąjūdžio vėliavose, pašto ženkluose, ant automobilių, marškinėlių, kitos simbolikos. Vytis prigijo Lietuvoje, tik deja, nepelnytai pamiršome jo autorių.