Jeigu namuose jau kurį laiką laikote gyvūną, tikriausiai žinote, kas yra gyvūnų čipavimas. Tačiau, jeigu į savo namus dar tik ruošiatės priimti naują narį, tuomet galite būti apie tai nieko negirdėjęs. Taigi, kas yra gyvūnų čipavimas ir kam tai reikalinga?
Gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (čipavimas) – procedūra, kurios metu mažytė, vos kruopos dydžio mikroschema įvedama gyvūnui po oda. Ši procedūra nuo 2011 metų tapo privaloma visiems gyvūnams, keliaujantiems kartu su šeimininkais į užsienio šalis. Tačiau paskutiniu metu tai tapo labai populiaru ir dėl kitos priežasties.
Gyvūnų čipavimas – tai puikus pagalbinis būdas rasti pasiklydusį augintinį. Jį radęs asmuo gali atvesti į artimiausią veterinarijos kliniką, kur bus patikrinta gyvūnėlio tapatybė. Mikroschema yra gerokai efektyvesnė, nei antkaklis, nes iš jo judrus šeiminkas gali lengvai išsinerti ir pamesti.
Augintinio identifikacijos mikroshemos įvedimas yra gana trumpa ir neskausminga operacija. Ją turėdamas gyvūnas nejaus jokio diskomforto ir tikrai niekada nepames. Kai kurie šeimininkai teiraujasi: ar tai neturės kokio nors neigiamo šalutinio poveikio ateityje? Veterinarai skuba nuraminti, jog taip tikrai neatsitiks. Po oda įvedamas pasyvaus veikimo prietaisas, kuris savo „paskirtį“ geba atlikti apie 25 metus.
Ką dar svarbu žinoti, jei nutarėte čipuoti savo augintinį? Be abejonės, dėl priėmimo su veterinarijos klinika reikėtų susitarti iš anksto. Su savimi būtinai turėkite gyvūno dokumentus ir savo asmens tapatybės dokumentą. Klinikoje užpildysite prašymą dėl ženklinimo ir įregistravimo. Registravimą gali atlikti veterinarijos gydytojas arba galite patys kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Procedūros kaina priklauso nuo to, kokius įkainius taiko pasirinkta klinika. Tad, tiek besirūpindami savo augintinio sveikata, tiek nenorėdami permokėti, būsima gyvūnų gydykla pasidomėkite iš anksto. Tokiu būdu išvengste bereikalingų rūpesčių.
Čipavimas gali būti atliekamas bet kokio amžiaus gyvūnui. Tačiau veterinarai pataria atlikti ženklinimą tuomet, kai planuojami pirmieji skiepai. Vis gi, jeigu naujasis narys Jūsų namuose atsirado būdamas jau brandesnio amžiaus, nesijaudinkite. Ženklinimą jam atliks be jokių kliūčių. Gera žinia ta, jog keičiantis gyvūno šeimininkui, mikroshemos keisti nereikia. Gyvūnas priregistruojamas kito asmens vardo, o identifikacijos numeris lieka toks pats.
Nuo gyvūnų čipavimo iki žmonių čipavimo (persekiojimo) tik vienas žingsnis.
Čipavimas – griežtai draudžiamas.
Sukdamasis savo kasdienybėje, gal net negali to pastebėti. Tačiau, kai sulėtėji, būdamas vienas, klausai radijo, visada žinai, kai kažkam netoliese skambina mobiliuoju. Girdi tai kasdien, po daugybę kartų per dieną ir naktį. Kol abonentas nepakelia ragelio, trinka radijo ryšys, aparatas garsiai nemaloniai birzgia, net užgožia radijo stoties transliaciją. O ką patiriame kaimynų pokalbio metu – nežinome. Girdėjome tik apie tai, kaip veikia mūsų organizmą prie ausies laikomas „mabiliokas”.
Čipai – irgi mobilus ryšys su „nekalta kruopelyte” kažkieno kūne.
Jei medinis negyvas radijas visas net sudreba nuo jo darbą trikdančių mobiliųjų skambučių, tai kaip gyvą kūną veikia ta parazitinė „kruopelė”, visą laiką plušanti, renkanti informaciją apie „šeimininko”, kurio kūne ji yra, geografinę padėtį? Kaip ir nusikaltėlio apykojė?
Kai buvome vaikai, buvome mokomi, jog Dievulis visus ir viską mato ir girdi. Ar mobilusis ryšis gavo Dievo įgaliojimus visus ir viską sekti? Net jei ir kenkdamas? Taip, nesąžiningi žmonės, žalojantys, išmetantys gyvus padarus, pasmerkiantys juos bado ir kitoms kančioms – nusikaltėliai. Gyvūnėlių kankinimas – nuodėmė, nusikaltimas. Tačiau ar ne patikimesnis dalykas geras pavyzdys, spinduliuojamas valstybės galvų? Pvz., jautraus elgesio su visuomenės pažeidžiamiausiais.