Vasario 21-24 d., Litexpo parodų rūmuose vyks Vilniaus knygų mugė. Į mugę rinksis ne tik literatūros bet ir muzikos mylėtojai, nes čia veiks ir „Muzikos salė“.
O renginio belaukiant, atskleidžiama, kas vyksta smegenyse klausantis muzikos ir kodėl muzika yra tokia galinga jėga.
Kalbant apie muziką vienareikšmiškai pripažįstama, kad ji nepalieka abejingų. Muzika gali paguosti, atpalaiduoti, iššaukti pačias netikėčiausius jausmus, prisiminimus ar net erzinti.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas Evaldas Pipinis sako, kad smegenyse yra garso apdorojimo kelias. Kai žmogus gimsta jo dar neturi, jis atsiranda su patirtimi, to mokomasi gyvenant, muzika ir su ja susiję veiksniai čia yra įprasti. Mokymasis iš aplinkos – tą visi pereina pasąmoniniu lygiu. Dažniausiai mėgstama tai, kas pažįstama, tai yra natūralu smegenims. Jei nuo vaikystės klausomasi tam tikro žanro muzikos, ji tampa atpažįstama konkrečioms smegenims ir su tuo pradedama save sieti. Jeigu klausant muzikos patiriamas malonumas, smegenys išskiria dopaminą, kuris sukelia pasitenkinimą. Tikėtina, kad tokį procesą norisi kartoti.
„Muzikos klausymas yra kompleksinis procesas. Paleidus gryną toną, kokius 440 Hz, mes matysim klausos kelią smegenyse, kaip apdorojamas garsinis signalas. Klausantis kūrinio, kuris susideda iš daugiau instrumentų, tembrų, į darbą įsijungs labai daug procesų. Dažniausiai klausydami muzikos mes dar įsivaizduojame ir vaizdą, tai reiškia, kad smegenyse aktyvuojasi ir už vaizdą atsakingi neuronai. Aktyvuosis ir logika, nes bandysime suprasti žodžius, perprasti kūrinio prasmę. Pridėkim dar dainavimą kartu su atlikėju, taip aktyvuosim ir motoriką. Klausydami muzikos automatiškai aktyvuojame visą krūvą sričių“, – pasakojo mokslininkas E. Pipinis.
Pasaulyje atlikta galybė tyrimų muzikos naudai tirti. Gydimo eigoje taikoma muzikos terapija, žmonių asmenybių tipai tiriami pagal klausomos muzikos žanrus. E. Pipinis dalijasi vieno įdomaus tyrimo rezultatais, kuris padeda suvokti, kaip smegenys reaguoja į skirtingų žanrų muziką. Žmonių grupė turėjo atlikti kognityvinę užduotį. Pirmiausia ši užduotis atlikta ramybės būsenoje, tyloje, kai nėra trukdžių susikaupti. Toliau, paleidžiama foninė muzika, popmuzikos kūrinys. Tiriamųjų nuomone jis yra malonus ir neerzinantis. Galiausiai, foninė muzika pakeičiama į sunkiąją muziką, kuri tyrimo dalyvius erzino ir trikdė. Geriausi tyrimo rezultatai buvo ramybės būsenoje, o klausantis popmuzikos kūrinio jie buvo blogesni, nei atliekant užduotį klausantis erzinančios sunkiosios muzikos fono. Mokslininko teigimu tokių tyrimų rezultatais galima spekuliuoti, o šiems rezultatams gali būti keli paaiškinimai. Greičiausiai maloni muzika atitraukia žmogaus dėmesį nuo užduoties, tuo tarpu muzika, kuri tave erzina, gali sužadinti smegenis, nes ji savyje turi užkodavusi daugiau energijos. Kai kuriems žmonėms lengviau atsiriboti nuo triukšmo, kuris nepatinka.
Muzikos nauda smegenų veiklai
„Bet kokia veikla ar stimuliacija padeda smegenų procesams, tokį vaidmenį atlieka ir muzika. Veikla, įtraukianti įvairias mūsų smegenų žievės sritis, pavyzdžiui, frontalinę smegenų sritį, kuri yra atsakinga už loginį mąstymą, sprendimų priėmimą, padeda tas sritis vystyti. Jeigu mes teikiam dėmesį tam, ką mes darome, susikoncentruojame; sakykim, muzikantai kuria dainų žodžius, skaičiuoja ritmą, jie naudoja įvairias smegenų sritis. Tuomet ten atsiranda aktyvumas, stiprinami smegenų keliai ir pan. Sustiprinamos sąsajos tarp tam tikrų smegenų sričių, kurios yra reikalingos tam darbui“, – kalbėjo E. Pipinis.
Mokslininkas primena, kad žmonių smegenys yra labai plastiškos, jos kinta gyvenimo eigoje. Mokantis suformuojami keliai tarp tam tikrų neuronų. Visi procesai, kurie reikalauja neuronų pajėgumų, atminties, skaičiavimo, padeda vystyti smegenis ir galimai sumažinti senėjimo keliamą kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Muzika – puikus smegenų mankštos instrumentas.
Keturių dienų muzikinė smegenų mankšta
„Muzikos salė“ taps tikru sporto klubu klausytojų smegenims. Per keturias dienas muzikos mylėtojai išgirs 25 gyvo garso koncertus, bus įtraukti į 24 pokalbius, o stenduose visų lauks ne vienas šimtas muzikos atlikėjų. Jaunieji muzikantai čia savo kolekciją galės papildyti naujais natų rinkiniais, svajojantys pradėti groti gaus patarimų tiesiai iš profesionalių muzikantų lūpų su išskirtine galimybe išbandyti ir ne visai tradicinius instrumentus. Čiurlionio namai kartu su VšĮ „Impetus musicus“ supažindins su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos keliu.
Nepamiršti bus ir patys mažiausieji – jiems ruošiami specialūs teatralizuoti pasirodymai. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras nudžiugins muzika mažoms ausytėms. Ant „Muzikos salės“ scenos persikels ir vaikų pamėgti muzikiniai pasirodymai – „Tilidūda“ ir „Karalaitės Garbanėlės ir Antanėlio Burokėlio nuotykiai“. Salėje, savo stende, džiugia nuotaika dalysis ir šventiškai nusiteikęs Keistuolių teatras, 2019-aisiais minintis veiklos trisdešimtmetį.
Projektą „Muzikos salė“ rengia Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis. Projektas yra tarptautinės Vilniaus knygų mugės dalis.
Muzikos salė 2019:
