Kasdien buityje naudojame nesuskaičiuojamą gausybę įvairių priemonių, kuriose galimai slepiasi pavojingos cheminės medžiagos. Jų randama tiek vonios valiklyje, tiek veido kreme ar net plastikiniame maisto indelyje. Cheminių medžiagų ekspertai patikrino savanoriškai savo namų ir spintelių duris atvėrusių lietuvių šeimų priemones ir aptiko, jog gausybėje jų slepiasi pavojingos cheminės medžiagos. Kas rasta šeimų spintelėse ir kaip išvengti potencialaus pavojaus?
Išskirtinė akcija – apsilankymas savanorių šeimų namuose buvo įgyvendintas Kauno bei Šilalės rajonuose. Skirtingose gyvenvietėse įsikūrusių šeimų namus šią vasarą aplankė cheminių medžiagų specialistai. Ši kampanija surengta įgyvendinant projektą „NonHazCity“, kurio metu savivaldybės, įmonės bei gyventojai raginami naudoti mažiau pavojingų medžiagų. Iš viso aplankyta 10 šeimų jų namuose. Projekto metu buvo surengta ir 10 nemokamų paskaitų Šilalės ir Kauno rajono gyventojams, kur dalytasi naujausiomis žiniomis patarimais, kaip susikurti saugią ir sveiką namų aplinką be pavojingų cheminių medžiagų.
Nustebino priemonių gausa
Specialistai patikrino šeimų vonios ir virtuvės spinteles bei kosmetikos krepšelius. Visų pirma, nustebino lietuvių naudojamų valymo priemonių gausa. Kai kurių šeimų namuose ekspertai suskaičiavo net po kelias dešimtis skirtingų valymo priemonių įvairiausiems paviršiams – voniai, virtuvei, grindims, metalui, medžiui, praustuvėms, langams ir pan. Tokią pačią tendenciją pastebėjo ir cheminių medžiagų specialistai kitose šalyse – šeimos taip pat buvo aplankytos Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir net Baltarusijoje.
„Pirmas ir vienas svarbiausių patarimų siekiant išvengti pavojingų cheminių medžiagų buityje – sumažinkite naudojamų priemonių kiekį. Idealu būtų pakeisti įvairius valiklius natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda, actu ar citrina. Tačiau jei tokios priemonės jums vis dėlto atrodo netinkamos, rinkitės ekoženklais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos gėle, Šiaurės šalių gulbe ar Mėlynuoju angelu, pažymėtas priemones ir nepirkite jų nesuskaičiuojamos gausos. Vieno universalaus valiklio gali pakakti bemaž visiems įmanomiems paviršiams. Mažiau yra geriau“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.
Pavojingos kvapiosios medžiagos
Kita, ne ką menkesnė problema lietuvių spintelėse – kvapiosios medžiagos. Į įvairius valiklius, o taip pat ir kosmetikos bei kūno priežiūros priemones beveik visada pridedama kvapiųjų medžiagų (dar žymimų: parfume, fragrance, aroma). Įvairūs kvapai gali slėpti net kelis šimtus galimai pavojingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, įvairių sveikatos negalavimų galinčių sukelti ftalatų. Priemonėse gausu ir oficialiais alergenais įvardijamų medžiagų, tokių kaip citronellol, linalool ir pan. Nors jų kiekiai ir nedideli, tačiau bendrame cheminių medžiagų kokteilyje jos gali būti lemiamu faktoriu sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir natūralios kvapiosios medžiagos gali erzinti ar net sukelti alergines reakcijas.
„Nė nenumaniau, kad, atrodo, nekaltose valymo ar kosmetikos priemonėse gali slėptis tiek pavojingų medžiagų. Dažnai apsigaudavau ant pakuotės pamačiusi ženklinimus natural, bio ir pan. Pasirodo, kad šie ženklinimai gali atspindėti tiesą tik apie dalį gaminio ar kitaip klaidinti ir vertėtų pasikliauti tik oficialiais ekologiniais ženklais“, – stebėjosi viena iš akcijos dalyvių Kulautuvoje su šeima gyvenanti Irena Bogužė.
Į pokyčius – po mažą žingsnelį
Imtis pokyčių namuose nėra sunku. Tą įrodė ir eksperimente dalyvavę savanoriai. Po ekspertų apsilankymo daugelis atsisakė valymo priemonių gausos. Būtina žinoti, jog buitinės chemijos gaminių reikia atsikratyti teisingai – jų negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, o reikėtų nemokamai pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles. Po eksperimento moterys ėmė atsakingiau rinktis kosmetiką, skenuoti gaminius specialiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „CosmEthics“, „Skin Deep“ ir panašiomis. Didžioji dalis ėmė kreipti didesnį dėmesį į ekoženklus, išmoko atskirti apgaulingus žaliuosius teiginius. Tai tik nedideli pokyčiai, tačiau turintys didelį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.
„Svarbiausia viską daryti nesigąsdinant ir pamažu. Po truputį atsisakydami vieno ar kito pavojingo dalyko nė nepajusite, kai tai taps įpročiu ir jau gyvensite saugesnėje aplinkoje. Žingsnis po žingsnio tai galime padaryti visi. Tereikia domėtis ir vadovautis patikima informacija, oficialiais ekoženklais, kritiškai vertinti gamintojų teiginius apie „natūralią“ ar „žalią“ produkciją“, – įsitikinusi projekto „NonHazCity“ vadovė Lietuvoje Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
