Vilniaus turizmo plėtojimo komisijos pastabos ir pasiūlymai atsakingoms Vilniaus savivaldybėms institucijoms, kurie jau kelerius metus beveik nevykdomi.
Dėl teroro išpuolių sumažėjus saugumui Šiaurės Afrikoje ir Turkijoje bei Vakarų Europoje į tokias saugias šalis, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, turistų skaičius turėtų toliau augti.
Tačiau turizmo srityje yra problemų, kurias galėtų išspręsti sostinės savivaldybė. Tai svarbu žinant, kad artimiausiu metu pastačius naujus viešbučius turistų srautai bus dar didesni.
Autobusų statymo bėdos prie Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčios
Turistinio sezono metu 9.00-11.00 val. prie šios bažnyčios atvyksta daug autobusų su turistais, tačiau stovėjimo aikštelė jau yra per maža, dažnai lengvieji automobiliai ilgam laikui paliekami autobusams skirtoje vietoje, todėl aplink žiedą susidaro avarinė situacija, nes autobusai priversti stoti neleistinoje vietoje, kad išlaipintų turistus.
Sprendimo būdai:
9.00-11.00 val. ar anksčiau policija turėtų pasirodyti prie stovėjimo aikštelės, kad neleistų lengvųjų automobilių statyti autobusams skirtoje vietoje arba nubaustų šių lengvųjų automobilių savininkus.
Pertvarkyti stovėjimo aikštelę, kad būtų daugiau vietos sustoti autobusams.
Turistinio sezono metu (gegužės 1 d. – spalio 1 d.) 9.00–12.00 val. išvis neleisti parkuotis lengviesiems automobiliams, tai leidžiant tik turistiniams autobusams. Išimtys – pamaldų bažnyčioje metas.
Autobusų statymo bėdos prie Rotušės ir Subačiaus apžvalgos aikštės
Dažnai kai kurių autobusų vairuotojai, dažniausiai užsieniečiai, visą pietų laiką stovi prie Rotušės, sukeldami problemas kitiems autobusams sustoti ir paimti papietavusius turistus. Panaši autobusų statymo bėda yra prie Subačiaus apžvalgos aikštelės, lengvieji automobiliai stovi autobusų stovėjimo vietoje. Būtina praplėsti, bent turistinio sezono metu, stovėjimo vietų skaičių autobusams, o policijai ar kitoms priežiūros institucijoms dažniau lankytis ir bausti autobusų vietoje pastatytų lengvųjų automobilių savininkus. Lengvųjų automobilių savininkai gali surasti stovėjimo vietas truputį toliau, tačiau autobusams sustojus Tymo kvartale turistai tikrai nekops į Subačiau apžvalgos aikštelę.
Sprendimo būdai:
Policija, stebinti padėtį per vaizdo kameras, turėtų, tokiems vairuotojams neleisti užsibūti šioje vietoje ilgiau nei 20 minučių.
Nepatogus autobusų įvažiavimas prie viešbučių
Sprendimo būdai:
Pertvarkyti privažiavimus prie viešbučių. Net naujų viešbučių privažiavimas Rinktinės gatvėje yra padarytas taip nemokšiškai, kad dideli vos ne vos įsuka į jų stovėjimo vietas.
Išmaldos prašančių narkomanų klausimas
Nors policijai pradėjus narkomanus už išmaldos prašymą sulaikyti parai jų sumažėjo ir jie kaulija pinigus nebe taip įžūliai, tačiau jie vis dar pasirodo turistinėse vietose ypač vykstant pamaldoms priešais Aušros vartus.
Sprendimo būdai:
Prie Aušros vartų, Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčios ir kitose turistinėse vietose iškabinti ženklus, rodančius, kad duoti išmaldą Vilniuje draudžiama, nes daugelis turistų to nežino ir norėdami atsikratyti įkyriais išmaldos prašytojais duoda jiems pinigų narkotikams.
Po ženklais būtina pateikti paaiškinimą lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis, kodėl jie duodami pinigų narkotikams daro blogą darbą t.y. skatina narkotikų prekybą, nurodant baudos už tai dydį. Būtina pateikti ir narkomanų reabilitacijos centrų sąskaitas, į kurias turistai, norintys padėti narkomanams, galėtų pervesti paramą. Būtų gerai į narkomanų „darbo“ vietas (prie Aušros vartų) pakviesti ir Narkomanų reabilitacijos centrų darbuotojus, kurie anksčiau irgi panašiai elgetavo, o dabar išsigydė nuo priklausomybės narkotikams, ir patys padeda gydytis narkomanams. Vien savo buvimu jie nuvaikytų išmaldos prašytojus bei galėtų rinkti paramą savo reabilitacijos centrams. Esu kalbėjęs su kai kurias jų vadovais, jie mielai tokiose akcijose dalyvautų.
Turistų saugumo reikalai žydų kvartale
Sprendimo būdai:
Nors automobilių eismas Stiklių gatvėje nuo Gaono gatvės sankryžos draudžiamas, automobiliai vis tiek nuolatos ja važinėja. Todėl būtina pastatyti bent du „gulinčius policininkus“ Stiklų gatvėje: vieną priešais įėjimą į „Lokio“ restoraną, iš kurio atsipalaidavę turistai išeina po pietų ir renkasi gatvėje, nes šaligatviai yra per siauri, o kitą – priešais Mažojo žydų geto atminimo lentą, prie kurios turistai sustoja paklausyti Vilniaus žydų geto istorijos. Turiu iš savo patirties pasakyti, kad tai jog iki šiol automobilis dar nepartrenkė nei vieno turisto yra tikras stebuklas.
Būtina uždrausti Stiklių gatvės restoranams ir parduotuvėms atidarinėti duris į išorę. Kadangi šaligatvis šioje gatvėje yra labai siauras, turistai priversti tose vietose žengti į gatvę sukeliant pavojų savo gyvybei ir sveikatai. Durys turėtų atsidarinėti tik į vidų. Dažnai šios duris paliekamos atidarytos visai dienai todėl turistai yra verčiami, pažeisti kelių eismo taisykles ir eiti per važiuojamąją kelio dalį, taip rizikuodami savo gyvybe ir sveikata.
Nesutvarkytos žaliosios vejos vokiečių gatvėje bėdos
Žalioji veja Vokiečių gatvėje, esanti pačiame Vilniaus senamiesčio centre, jau daugelį metų yra beveik netvarkoma ir daro gėdą Vilniui.
Sprendimo būdai:
Būtina vieną kartą bendradarbiaujant su šios srities specialistais perprojektuoti šią žalią zoną taip, kad ji būtų graži ir puoštų miestą. Beveik visi Vilniuje besilankantys turistai lankosi Rygoje, kurioje visos žalios vejos turistinėje zonoje yra labai gražiai sutvarkytos ir prižiūrėtos. Vilnius neturėtų nusileisti Rygai, tuo labiau, kad turime gražių pavyzdžių pvz:. Sereikiškių parką, į kurį paprastai turistinės grupės iš užsienio ekskursijų metu neužeina dėl laiko stokos.
Grafiti bėda
Grafiti ant sienų ne tik bjauroja Vilnių, bet turistams asocijuojasi su nesaugumu, nes daugelis suvokia, kad ten kur yra grafiti policija nekontroliuoja padėties.
Sprendimo būdai:
Būtina pasiekti, kad tų namų savininkai uždažytų grafiti subjaurotas sienas kaip to reikalauja įstatymai, o savivaldybė įrengtų tose vietose stebėjimo kameras, kad grafiti paišytojai nedrįstų vėl jas išteplioti.
Viniaus turistinės zonos plėtimas
Turistinė Vilniaus zona prasiplėstų, jei būtų sutvarkyti, o tiksliau nudažyti šalia turistinės zonos esantys pastatai, įrengiant stebėjimo kameras, kad jų sienos nebūtų išteptos grafiti. Tokios vietos taptų turistų ir vilniečių traukos objektais. Turiu omenyje pirmiausia Pylimo gatvę.
Kita
Turistų Vilniuje padaugėtų, jei pagausėtų tiesioginių skrydžių. Visos Lietuvos turistinės agentūros svajoja, kad į Vilnių būtų galima tiesiogiai atskristi ne tik pigių skrydžių bendrovėmis. Dauguma turistų yra pensininkai, kurie nepasitiki pigių skrydžių bendrovių saugumu ir patikimumu, o įskaičiavus bagažo, kuris paprastai šioje turistų grupėje yra didelis, kainą bei tai, kad pigių skrydžių bendrovės nesuteikia grupinių nuolaidų bilietams, o atvirkščiai – tik pakelia grupiniams bilietams kainas, jos turistams yra brangesnės nei pigiomis paprastai nelaikomos Lufthanza, SAS, KML ir panašios kompanijos. Vilniaus miesto valdžia turėtų stengtis, kad būtų kuo daugiau šių bendrovių tiesioginių skrydžių į Vilnių, ypač turistinio sezono metu.
Turistai dažnai skundžiasi, kad restoranuose ir viešbučiuose trūksta užrašų kitomis užsienio, išskyrus anglų kalba. Dauguma turistų yra pensininkai todėl anglų kalbos nemoka arba moka labai silpnai. Jei norime plėsti turizmą iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, reikėtų paraginti jų savininkus užrašus ir meniu vartoti ir kalbas iš šių šalių.
Turistus žavi, kad Vilnius nors jau nėra pigus, bet yra vaizdingas, švarus ir saugus miestas. Dabar, kai Europoje ir kitur nuolatos vyksta teroro aktai, ypač svarbiu Vilniaus privalumu tampa jo saugumas. Tai ir reikėtų akcentuoti pristatant Vilnių užsienio turistams.
Autorius yra Vilniaus turizmo plėtojimo komisijos pirmininkas
Profesionalūs ir praktiški autoriaus pastebėjimai. Gal najoji Vilniaus miesto Taryba bus supratingesnė ir išspręs minėtas bet kitas vilniečiams aktualias problemas. Į savivaldos rinkimus turi eiti ne politinių partijų atstovai, o bendruomenių lyderiai, savo sričių specialistai, kuriems rūpi Vilniaus įvaizdis ir viliečių gerovė.