Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…
Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė…
Prieš trisdešimt metų buvome okupuoti. Valdžia ir armija – svetimųjų. Bet savo vienybe nustebinom pasaulį… Nes tada dar buvome lygūs. Dar neturėjome savų Valdovų, dar nebuvo tokių akivaizdžių ir dirbtinai atsiradusių skirtumų.
Esmė tame, kad laisvę gavome ne tik mes, bet ir mūsų Ego. Šis „padaras“, kaip koks pasakų džinas, ir mirktelt nespėjus, viską daro savaip, stichiškai ir nevaldomai. Nors šitoje vietoje reikėtų patikslinti. Ne viskas yra blogai.
Juk suvaldytos kriminalinės grupuotės, „Vilniaus brigada“, „Kauno daktarai“, „Panevėžio agurkiniai“, kiti reketininkai. Prie didelio transporto pagausėjimo, veikia kelių eismas. Pakankamai sėkmingai tramdomi kelių „erelei“ ir smulkesni pažeidėjai. Aplamai imant, paprasti piliečiai ar tiksliau, jų Ego per didelės laisvės negauna, yra kontroliuojamas. Bet visai kita situacija yra su valdžios pareigūnų, (pagal idėją) „tautos tarnų“ egoizmu.
Visa grėsmė valstybės išlikimui kyla kaip tik iš jų pusės. Ir tai suprantama. Paprastas pilietis yra kontroliuojamas valdžios institucijų. Tuo tarpu pati valdžia lieka be kontrolės. Varnas varnui… O juk JIE, tai vakarykščiai mes. JIE iš to pačio „molio“…
Visos partijos, ypač prieš rinkimus, skalambija apie būtinybę mažinti socialinę atskirtį. Įtraukia tai į savo programas. Bet gyvenime jokių pokyčių, greičiau priešingai.
Dar prieš trejetą metų ar kiek anksčiau gaudavome palūkanas už terminuotus indėlius. Kur jie dingo? Kas tai? Bankų kartelinis susitarimas? O „Ūkio“ ir „Snoro“ bankai tokiam susitarimui pasipriešino? Buvo apšaukti nusikaltėliais ir jų vadovams teko bėgti. Būtent toks susidėlioja vaizdelis. Didžioji žiniasklaida, „ketvirtoji valdžia“ – tiktai tarnaitė…
Kad pinigas daro pinigą, tuo labiau terminuotas indėlis, aišku kiekvienam. Ir kad už tai apsimoka mokėti palūkanas – tai pat.
Bet kam asilam mokėti palūkanas, jeigu galima ir nemokėti… Valdžios ponų atotrūkis nuo visuomenės nesiliauja didėjęs. Jis jau įgauna atviro cinizmo pavidalus.
Prieš metus laiko Nijolė Sadūnaitė Lietuvos Seime svečių ir visų savųjų akivaizdoje, kreipdamasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skverelį, paklausė dėl Deimantės Kedytės likimo. Ar ji dar Gyva? Prezidentė nieko nežinojo. O premjeras tik pasišaipė… Atsakymo nėra po šiai dienai. Toks atsakymas nereikalauja milijonų iš valstybės biudžeto. Tereikia pagarbos bendrapiliečiams, bet jos nėra. Yra nesiskaitymas…
Kitas atvejis. Dar mėnuo nepraėjo, kaip Maroke (tylint žiniasklaidai) [Alkas.lt tikrai netylėjo – Alkas.lt], Lietuvos vardu pasirašytas pavojingas migracijos legalizavimo paktas. Jam, net neišverstam į lietuvių kalbą, pritarė dauguma seimūnų. Mat buvo palaimintas prezidentės ir užsienio reikalų ministro (kur garvežys, ten ir vagonai)…
Šį paktą atmetė JAV, Anglija. Nepasirašė Šveicarija, Vengrija, Slovėnija, Lenkija. Nepasidavė šiai avantiūrai ir Latvija. Kodėl pasirašė mūsiškiai? Gal jie kvaili ar akli? Vokietijos, Anglijos, kitų šalių patirtys dar nepakankamos?
Tokius klausimus (svarbiausius) turi spręsti visa tauta, to reikalauja Konstitucija. Bet mūsų „tautos motina“ ES-oje turi aukštas pozicijas ir nenorėtų jų prarasti… Ji ir po kadencijos norėtų išlikti šalia Merkel ir Makrono? Bet ar tokiems asmeniškumams tautos likimas ne per didelė kaina???
Valdžios savivalė, nebaudžiamumas, nesiskaitymas su piliečiais jau tapo kasdiene norma. Tai didžiausia tautos bėda. Dėl kurios ir toliau daugėja skurstančių, nemažėja emigracija. Bet ar gali būti kitaip, jeigu mūsų demokratija nepilna, o tik pusinė. Jeigu valdžią mes tik išsirenkam, bet negalime jos pašalinti. Tai, kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų.
Tie patys dirbtų visai kitaip jeigu būtų galimybė juos išbalsuoti. Tokia galimybė, būtų geriausia vakcina nuo valdžios ponų sunarcizėjimo ir nuo sudrakonėjimo.
Tokia galimybė tirpdytų piliečių NEVILTĮ ir ABEJINGUMĄ.
Techniniu požiūriu tai, kaip elektroninė bankininkystė… Praradai pasitikėjimą, ačiū už pastangas.
