Seimo Kaimo reikalų komitetas, įvertindamas tai, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos auginti linus, tačiau šiais metais šios kultūros buvo auginama tik apie 550 ha, gruodžio 12 d. surengė apskrito stalo diskusiją „Ar sugrįš į Lietuvą linai?“.
Komiteto pirmininkas A. Stančikas priminė, kad pernai buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis į linus auginančio ūkininko B. L. Vošterio ūkį Širvintų r. ir, siekiant išsaugoti šią unikalią kultūrą, pateiktas siūlymas Vyriausybei parengti nacionalinę linų ūkių plėtros programą. Nors Žemės ūkio ministerija manė, kad rengti minėtą programą nėra būtinybės ir poreikio rinkoje, Komitetas įsitikinęs, jog būtini konkretūs veiksmai, kad linai mūsų šalyje neišnyktų. Šiai nuostatai pritarė ir diskusijoje dalyvavę linų augintojų, žemės ūkio mokslo atstovai, taip pat medikai ir etnologai. Pirmas žingsnis, kurio reikėtų imtis – linų augintojams ir kitiems suinteresuotiems jų plėtra jungtis į asociaciją.
1939 m. Lietuvoje buvo auginama 96 tūkst., o 1990 m. – 22 tūkst. hektarų linų. Šiuo metu pluoštiniai linai perdirbimui jau neauginami, tačiau pamažu plečiasi sėmeninių linų plotai. Sėmenys, sėmenų aliejus yra itin vertingi mūsų sveikatai dėl baltymų, vitaminų, mikroelementų, ląstelienos ir nepakeičiamų riebalų rūgščių, ypač omega – 3, gausos.
Diskusiją „Ar sugrįš į Lietuvą linai?“:
Jei tai pavyktų,tai būtų yatingas įvykis.Būtų svarbu austi savo drobes .Tai tautinės tradicijos,orumo,tautinės savigarbos klausimas.
Net ir ne apie tradicijas kalbant – sintetikos dusinamai ir sargdinamai žemei ir patiems žmonėms šis be galo „talentingas” augalas (dėl dauginės paskirties) – tikras išsigelbėjimas žmogui ir gamtai. Neseniai per TV reportažą nudžiugau išvydusi, kaip jauni rūbų modeliuotojai atranda liną, kaip sumaniai jį panaudoja. Tikiuosi, ir medikai pramonei išaiškins naudingąsias lino verpalų savybes, kokie jie naudingi nuogam kūnui ir net žaizdoms gydyti, ir kitas jų savybes. Todėl žmonija daugiau laimės ne naujų sintetikų ieškodama, o giliau tirdama visas lino teikiamas galimybes, geriau išmokdama jomis naudotis.
Buvau amatų mugėje Kernavėje. Ten 2 baltarusiai pardavinėjo…papirusą. Klausiu, kad ar seniai iš Egipto? Parodė kubilą su mase kaip skysti klijai ir pasakė – popierius pagal seną technologiją pas juos yra gaminamas iš linų. Paaiškino, kaip linai ruošiami, užmaišomi, o po to lakštais kepami. Ant jų galima rašyti (demonstravo), paišyti (demonstravo) ar kitaip naudoti. Padovanojo vieną lapą ir turiu. Kai Europą buvo sukaustę ledai, prieš mažiausiai 10 tūkst. m. gyvenome vėsiame Egipte, o ten, į Baltąjį Nilą įteka Mėlynas Nilas. Ar, ne iš mėlynžiedžių linų gaminome tada savo papirusą ir turėjiome popierių? Žodžiu, atnaujinti pas mus linininkystę – perspektyvus dalykas.
Valstybė, jeigu nori, viską gali. Jeigu ji (įvairiais būdais) užtikrins linų auginimo bent patenkinamą pelningumą, linų bus priauginta tiek ir tiek.