Optimizuojant valdymą ir administravimo kaštus, mažinamos biudžeto išlaidos Seimui ir Vyriausybei pavaldžių bei atskaitingų institucijų išlaikymui! – Naujiena? Ne, bet šiandien „darysime, padarysime, pertvarkysime…“ skamba kaip populistinės frazės, nes realūs pokyčiai nevyksta.
Verdančios ir kurstomos aistros dėl mokytojų atlyginimų padidinimo gali virsti pilietiniu karu. Mitingas, kurio eiga žiniasklaidoje komentuojama kas valandą – tai tik dar didesnis eskalavimas problemos, kurios sprendimui reikia ne tiek politinės valios, kiek ūkiško atsakymo į esminį klausimą – iš kur paimti lėšų atlyginimų didinimui?
Vien tik – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) panaikinimas ir jos funkcijų paskirstymas tarp LR Kultūros ministerijos ir LR Ryšių reguliavimo tarnybos, jau 2019 metais būtų sutaupyta apie vieną milijoną Eur per metus. Transliuotojai, retransliuotojai ir kiti LRTK reguliuojami ūkio subjektai Komisijos veiklai finansuoti privalo mokėti tam tikrus mokesčius, kurie nuo 2019 metų yra padidinti ir sudaro 0,8 proc. nuo jų pajamų. Taip galima būtų sutaupyti daugiau kaip vieną milijoną eurų kasmet, tai galėtų būti transliuotojų ir retransliuotojų solidarumo įnašas mokytojų atlyginimams kelti.
Visas funkcijas, susijusias su turinio reguliavimu, galėtų atlikti LR Kultūros ministerija. Retransliavimas pagal Europos Sąjungos teisę yra priskiriamas prie elektroninių ryšių paslaugų ir priskirtinas LR Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Kabelinės televizijos operatorių ir kitų retransliuotojų veiklą šiuo metu reguliuoja dvi institucijos – Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir LR Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl toks dvigubas reguliavimas yra perteklinis.
Ir tai ne vienintelis neūkiškumo pavyzdys mūsų Valstybėje, imkim ir paieškokime dar o nesakykime, kad nėra lėšų.
Skaičiavimo pagrindimas:
LRTK reguliavimo sričiai priklausančių ūkio subjektų pajamos per 2018 m. 1-ąjį pusmetį sudarė 62 683 566 Eur.
Šaltinis: „LRTK reguliavimo sričiai priklausančių ūkio subjektų pajamos per 2018 m. II-jį ketvirtį“.
Galima prognozuoti, kad šios pajamos už 2018 metus turėtų sudaryti apie 125,37 mln. Eur.
Nuo šių pajamų 2018 metais LRTK veiklai finansuoti reguliuojamieji subjektai turės sumokėti 0,6 %, kas sudarys apie 752 tūkst. Eur.
Darome prielaidą, kad šių ūkio subjektų pajamos 2019 metais bus tokio pačio dydžio, kaip ir 2018 metais, t.y. 125,37 mln. Eur.
Kadangi nuo 2019-01-01 mokėjimai LRTK padidėja, 2019 metais LRTK veiklai finansuoti reguliuojamieji subjektai turės mokėti 0,8 %, tai sudarys apie 1,003 mln. Eur.
dabar labai spekuliuojama ir svaigstama, kad švietimui skiriamos didžiulės lėšos, didėja biudžetas ir pan. Akivaizdu, kad lėšos skiriamos visai ne švietimui, o jo ifra-struktūrai, visokiems mokinių pavėžėjimams, vairuojančiųjų ir palydovų apmokėjimui, patalpų valymui, apšildymui, stogų remontui, pastatų renovacijai ir dar bala žino kam. Tai nėra tiesioginės švietimui reikalingos lėšos. Aišku, kad ugdyti šaltose patalpose nepavyks, vaikus irgi reikia pavėžėti. Bet tai ne mokyklos ir jos veiklos problema. Lietuvoje viskas, ypač lėšų skyrimo klausimais užmaskuota ir supainiota. Tada lengviau išsigriebti riebesnę žuvį įvairių tantjemų, akcijų, kanceliarinių išlaidų ir auksinių šaukštų reikalui. Taigi atskirkime švietimo reikalams skiriamas lėšas, nuo tų ūkio ir infrastruktūrinių lėšų. Pastarosiomis turėtų pasirūpinti pačios savivaldybės iš savo biudžeto lėšų, jos geriau žino, kur ir kiek reikia geltonųjų autobusiukų, kiek reikia lėšų pastatų išlaikymui, renovacijoms ir kt., taigi savivaldybės biudžetą naudotų racionaliai. Tegu šioms reikmėms skiria pagal savo užgaidas, kiek tik sumąsto. Mažiau skirsite lėšų mokyklos apšildymui,- tai jūsų vaikai šals, tėvai kels nepasitenkinimą, paviešins, kad nesitvarko, pagaliau gal “nupūs” tokią savivaldybę. Viskas susistatys į savo vietas. Mokykla turi užsiimti ugdymu, kaip yra visame pasaulyje, o ne mokytojų gyvenamosiomis patalpomis, remontais, kompensacijomis už kažkokią neaiškia veiklą. Tai savivaldybės rūpestis, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje Tuomet mokytojų, jų padėjėjų, soc. darbuotojų, mokyklos psichologų, choro vadovų ir kt. atlyginimai padvigubėtų, jei ne daugiau.