Senelis Vilnius verkia. …Ir nepasiekiu jam bent vienos ašarėlės nušluostyti. O Vilnius juk nėra vien vilniečių – Vilnius yra visų mūsų, visos Lietuvos. Jis yra kiekvieno iš mūsų – brangus, mylimas, gerbiamas miestas. Su garbingiausia seniausia istorija. Su lūžiais, pertvarkom, permainom. Su tautų, kalbų ir religijų santaika. Ir niekada jis nebuvo taip skriaudžiamas, taip sumaitotas, taip paniekintas, net pasmerktas, kaip dabar.
Žinau, kad nieko net nekrustels šis mano menkas tekstelis kažkokiam veidaknygės plyšelyje…
Reikėtų kelti jaunimą. Kviesti jaunimą, kad atviromis, blaiviomis akimis pasižiūrėtų į verkiantį Vilnių. Ir tegu jaunimas pats galvotų, ką daryti…
Apie ką kalbu? Apie Vilniaus sienas, nuklotas menu, kuris vadinamas grafičiais. Tik vienos redakcijos sieną mačiau menišką ir taip apsaugotą nuo vandalų.
Grafičių pilna centre, gražiose vietose. Net aukštos kolonos ant Tauro kalno – buvę profsąjungų rūmai – ir ten nuo grafičių juodas. Gal čia tam tikro lygio, gal primena apie rūmų degėsius… Bet vis tiek – tie juoduliai gąsdina.
Vilniuje daug užgesusių pastatų ir kitokių užkaborių. Centre. Primaliavota margiausiai. O ir pakraščiuose – vien grafičiai. Jaunimo menas. Naktinės žebenkštys…
Nesąmonė yra tvirtinti, kad sienas turi prisižiūrėti pastato savininkai, jei jos naktį chuliganišku būdu išmarginamos.
Jaunimas ir turėtų pamatyti, pamąstyti – ar tinka Vilniui, mūsų garbingiausiam senoliui miestui būti taip išterliotam.
Tai ne šiukšlės, kur per „Darom“ tvarką padarom. Grafitis yra įpaišytas patvariais dažais. Jų tonos išnaudotos. Jų nenuplausi, nenugremši. Vilnius ir liks toks sužalotas ir bejėgiškai verkiantis.
Siūlymas – už miesto specialiame poligone su plačiais stendais tegu paišo. Tegu gėrisi ir dalijasi pasiekimais… Jaunimo nesupančiosi.
Nes garbingasis išdidusis Vilnius pravirkdytas. Iš nevilties. Jaučiu jo verksmą – už nepagarbą, už netvarkas, už nemeilę, už mūsų pakrikimą… Bet nesiekia mano ranka nė vienos ašarėlės nušluostyti. Tik širdį skauda giliai.
Vilnius juk ne tik vilniečių. Vilnius visų mūsų. Ir šiandien jis verkia…
Įdedu tik itin epizodiškai spragteltas nuotraukas. Faktinė padėtis daug tirštesnė, gausesnė.
Kelios stotelės 7-ojo maršruto troleibusu. 2017 kovo 4 d. nuotraukos.
Įrašas socialiniame tinklalapyje „Facebook“.
J. Zvonkuvienės nuotraukos:
