M. Puidokas Europos Parlamente pasisakė prieš priverstinę federalizaciją (video)

Spalio 10 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojai dr. Mindaugas Puidokas ir dr. Aušra Maldeikienė  dalyvavo Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) ateitį. Dalyvaujant Europos Komisijai, Europos Parlamento nariams ir kitų nacionalinių parlamentų atstovams bei parlamento nariams iš šalių kandidačių Albanijos bei Turkijos, abu Lietuvos Seimo atstovai išsakė savo nuostatas apie ES ateities vystymosi iššūkius.

ERK pirmininko pavaduotojas dr. M. Puidokas atkreipė Europos Parlamento narių bei Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Austrijos parlamento atstovų bei kitų susirinkusių dėmesį į tai, kad Lietuva nuoširdžiai nori, jog ES projektas būtų ilgalaikis, gyvybingas ir sėkmingas – 64 procentai Lietuvos gyventojų palaiko Europos Sąjungą.

Tačiau Brexit procesas tapo pažadinimo skambučiu kalbėti apie tai, kaip tobulinti ES veikimą. Migracijos krizė, netinkamas požiūris į ES sienų apsaugą išryškino takoskyras. Norint, kad ES projektas iš tiesų būtų ilgalaikis, sėkmingas ir tęstinis, privalu suvokti svarbias tiesas.

Britų istorikas Arnoldas Džozefas Toinbis (Arnold Joseph Toynbee) aiškiai įvardijo, kad, kai politinis (valdantysis) elitas atitrūksta nuo paprastų žmonių gyvenimo tikrovės, iškyla rimtos giluminės krizės. Visas šalis nares ir jų visuomenes reikia girdėti ir nesistebėti, kad negirdint politinėje erdvėje ima dominuoti visai kitokios politinės jėgos ir nuomonės.

Dr. M. Puidokas sakė, kad Europos Sąjungos išlikimui esminės svarbos yra pasirinkimas atmesti priverstinę federalizaciją, kaip pagrindinę grėsmę bendrijos suirimui. ES buvo kurta kaip lygiateisių šalių narių, su savita kultūrine ir nacionaline tapatybe, organizacija ir tokia turėtų išlikti.

Pavyzdžiui, mes labai aiškiai matome, kad siūloma transnacionalinių partinių sąrašų sistema neužtikrina Lietuvos piliečių atstovavimo ir atskaitomybės jiems. Ši sistema nesuteikia lygių galimybių Lietuvos ir kitų mažų šalių kandidatams, bei dar labiau didina didelių valstybių narių įtaką Europos Parlamentui.

Kalbant apie kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimą, Seimo narys sakė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. metiniame pranešime ir ketinimų laiške Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pasiūlė išplėsti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma mokesčių ir užsienio reikalų klausimais, pasinaudojant sutartyse numatomomis išlygomis.

Būtina išsaugoti vienbalsiškumo principą, priimant Tarybos sprendimus užsienio ir saugumo politikos bei mokesčių klausimais.

Akivaizdu, kai tai yra aspektai, apie kuriuos mes turime kalbėti, nes tai stiprina negatyvius federalizacijos elementus, kurie atima kiekvienai mažai šaliai galimybes ir teisę būti išgirstai, pabrėžė dr. M. Puidokas, taip pat atkreipdamas dėmesį, kad reikia atidžiai išanalizuoti ir įvertinti Vidurio Europos šalių pasiūlymus ES reformos klausimais.

ES problemų sprendimui reikia ne didesnių galių viršnacionalinėms institucijoms, o didinti jų efektyvumą, demokratinę atskaitomybę, sprendimų atitikimą realioms ES visuomenių problemoms. Norisi, kad dabar pirmininkaujančios Austrijos, taip pat Lenkijos, Italijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Latvijos ir kitų šalių balsai būtų girdimi ir kad būtų surasti tvarūs sprendimai ES ateičiai, ir iš tikrųjų kalbėtume vienu balsu ir turėtume tvarią ir stiprią organizaciją.

Diskusijoje kalbėjusi ERK pirmininko pavaduotoja dr. A. Maldeikienė atkreipė dėmesį į tai, kad apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai gerokai optimistiškiau vertina ES ateitį, nei vidutiniškai visos valstybės narės. Vis dėlto ES politikos oponentų gretos šalyje auga, ir auga visų pirma dėl nesuvokimo, kaip realiai veikia ES ir kodėl gerovė jos rėmuose pasiskirsto taip netolygiai.

Pritardama kolegai iš Danijos dr. A. Maldeikienė pastebėjo, kad ir Lietuvoje dažnai tyčia ar netyčia politikai tais atvejais, kai jaučia, jog jų sprendimai nebus populiarūs, primeta jį Europos Sąjungai, sako – „čia tokia Europos direktyva, ir nieko nepadarysi“ – ir taip „nusiplauna rankas“.

„Šiek tiek paradoksaliai pasakysiu, – sakė Seimo narė, – manau, kad Europos Sąjunga taps artimesnė Lietuvai, kai mano šalis taps aktyvesne europinės politinės darbotvarkės formuotoja, o ne vien kaip jos įgyvendintoja“.

Atsižvelgiant į tai ir norint prognozuoti ES ateitį, visų pirma reikia atsisakyti pernelyg statiško, realistinėmis prielaidomis neparemto ir tarsi a priori aiškaus tolesnės Europos Sąjungos integracijos vertinimo (t.y., įsitikinimo, kad „viskas bus gerai ir viskas bus taip pat“). Seimo narės manymu, kuriant ateities scenarijus būtina remtis blogiausia prielaida – Europos Sąjungos dezintegracija, o norint jos išvengti reikia atlikti esminius politikos pakeitimus:

Pirma, užtikrinti, kad paskui vis labiau besiintegruojančią ekonomiką sektų ir bendri socialiniai standartai, ir kartu sukurtume vadinamąjį Socialinį ramstį. Tik tokiu būdu sugebėsime stabilizuoti dažnai nesaugią ir neapibrėžtą dėl integracijos ir nelygybės perspektyvą prarandančių valstybių ir regionų socialinę situaciją.

Antra, iki vidaus reformų pabaigos turi būti sustabdyta tolesnė ES plėtra, potencialioms šalims vidutinėje perspektyvoje pasiūlant kitas bendradarbiavimo formas.

Pradžioje privalu susitvarkyti taip, kad europinis projektas galutinai atgautų legitimumą dabartinių jos piliečių akyse, kuris labai susvyravo ir dėl pradėtų teisės viršenybės pažeidimo procedūrų kai kuriose valstybėse narėse, ir dėl gal šiek tiek netikėto, tačiau iš esmės nuspėjamo Brexito, ir dėl plintančių populistinių judėjimų, paremtų itin primityviais atsakymais į labai sudėtingus klausimus. Kita vertus, stiprėjantys autoritariniai režimai kai kuriose valstybėse kandidatėse galimą integracijos procesą paverčia visiškai iliuziniu.

Trečia, privalu vykdyti ES institucijų reformą, kuri veikiausiai turėtų įgauti naujos Europos Konstitucijos pavidalą, tačiau šį kartą diskusija privalo rutuliotis tarp europiečių, o ne tarp technokratų. Šiuo metu federacija ar bet kokia gilesnė viršvalstybinė integracija neturi populiaraus ir masinio palaikymo, tad būtina demokratizuoti Europos institucijas ir pasiekti, kad vis daugiau Europos pareigūnų būtų renkami tiesiogiai.

Ketvirta, norėdamos demokratiškesnės Europos visos valstybės narės, ir ypač naujosios kartos ES narės, privalo keisti savo padėties vertinimo perspektyvą: mes turime būti pasiruošę daugiau duoti, nes tik taip iš Europos galime gauti to, ko mums išties stinga – institucijų tvirtybės ir Europos patirties.

Seimo narė A. Maldeikienė siūlė pradėti diskusiją, kurios galutinis rezultatas gal nepatenkins visų pusių iki galo, gal taip ir liks utopine vizija, tačiau norint išsaugoti tai, kas svarbiausia – buvimą bendroje kultūrinėje, civilizacinėje ir vertybinėje erdvėje – tokias diskusijas būtina plėtoti, nenutylint ir skausmingų patirčių.

Diskusija apie Europos Sąjungos ateitį toliau bus tęsiama Lietuvos Respublikos Seime lapkričio mėnesio 22 d., dalyvaujant Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovams.