Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dar rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusią JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą, pasakytą rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.
Pirmą kartą, kad ir atsargiai, ar net pašaipiai žvelgiantys į D. Trampą apžvalgininkai sukluso. Prieštaravimų ir įtampų poliai pasaulyje trakštelėjo. Nes JAV vadovas, kuris šiuo atveju aiškiai atstovavo bendrą visos administracijos poziciją, pareiškė, kad neoliberalusis pasaulio globalizavimas priėjo liepto galą. Jis aiškiausiai paskelbė, kad ne tik JAV, bet ir kiekviena pasaulio šalis turi (ne tik gali) nepaklusti „viršvalstybinių“ organizacijų diktatui, — šalys turi remtis savų tautų suverenumu ir patriotizmu.
Daugelį metų stebėjęs tarptautinės politikos peripetijas, iš Vakarų ir Rytų šaltinių (kurie man buvo prieinami daugiausia anglų, vokiečių ir rusų kalbomis) susidariau niūrų vaizdą apie provincialų Lietuvos viešosios erdvės užsisklendimą. Kelios tezės iš prezidentūros, keli pareiškimai iš URM’o ir mums jau „viskas aišku“. Toliau – tik lėkšta dvaro politologija. Tik kartojame tarptautinės neoliberalios žiniasklaidos, remiančios globalizmo ideologiją, klišes. Deja, vis mažiau aiškumo ir savarankiško žvilgsnio mūsų viešojoje erdvėje, nes rimtos politinių procesų analizės ir aptarimo erdvės Lietuvoje iki šiol nėra. Nėra jėgų? Tuo metu, kai tarptautiniai pokyčiai akivaizdūs ir dramatiški.
Malonią išimtį sudaro aplink Vilniaus forumą susibūrusių jaunų politologų darbai, prikeliantys kritinio mąstymo kultūrą tarptautinės politikos stebėsenoje. Paminėtinas prieš savaitę pasirodęs Vytauto Sinicos straipsnis, kuriame autorius teisingai iškelia du esminius istorinius vyksmus. Pirma, Europos Sąjungos federalistinės krypties desperatišką aršėjimą, kai dviejų didžiųjų ES šalių neoliberalieji, eurofederalistiniai sluoksniai dreifuoja link „pragmatinių santykių“ su Rusija; antra, gilėjantį pleištą tarp JAV ir ES didžiųjų valstybių, arba kitaip tariant augančius prieštaravimus tarp NATO ir ES viršūnėlių
Abu procesai Lietuvai yra itin pavojingi.
Jau rašiau apie Tėvynių Europos siekį, stiprėjantį Europos Višegrado valstybėse, kurį palaiko jau ir Austrija, ir netgi Italija (visai pagal masinės nelegalios migracijos į Vokietiją kelią!). Vokietijoje auga Alternatyvos Vokietijai populiarumas (ši partija jau antra ir ji vejasi daug metų pirmavusius krikdemus). Kad ir kaip Angelos Merkel ideologai kaltintų ją „populizmu“, tai negelbsti – vokiečiams atsiveria akys. Eurobiurokratų iliuzijos, kad ES šalių piliečiai sutinka su federalizmu ir visuotiniu tautų susiliejimu tėra tik iliuzijos. Kuo ilgiau jomis bus maitinamasi, tuo blogiau bus Europai, reiškia, ir mums.
Europos tautų Sandrauga nėra ir niekada nebus federacija, nepaisant biurokratinių žaidimėlių su Europos Sąjungos sutartimis. Tie žaidimėliai nėra legitimūs ir kažkokios naujos imperijos Europoje sukurti negali.
Tačiau jau įsijausta į eurozonos federalizavimą. Vėl brukama dviejų greičių Europa – tie, kurie suspės koja į koją su Berlyno-Paryžiaus „integraciniu centru” – ne tik su bendraja valiuta, bet netgi ir kariuomene, teisėsauga, tiesioginiais mokesčiais į „federalinį biudžetą”, ES reglamentais, kurie nepaisant nacionalinių konstitucijų virsta tiesioginiais įstatymais visai zonai – tai pasityčiojimas iš tūkstantmetės Europos teisės. „Už borto“ metamos „antro greičio“ šalys, kurioms numatomos arba didelės finansinės bausmės (nesutiks su nelegalių migrantų paskirstymu), arba … mažesnė finansinė parama. Perkamas tautų suverenumas?
Baudžiant „atsiliekančio greičio“ ES šalis gali būti sukelta įtampa ir dėl NATO ateities. O tai jau grėsmė pačiai Europai. Bet, sako Emanuelis Makronas, nėra ko baimintis, mes pasiūlysime „naują Europos saugumo sistemą“. Tai bus labai moderni sistema — drauge su Rusija.
Vytautas Sinica pabrėžia, kad mūsų politinis elitas ne tik apsimeta, jog nieko reikšmingai naujo nevyksta, bet iš esmės ir inercijos palaiko ekspresyvųjį Emanuelio Makrono ir tylųjį Angelos Merkel eurofederalizmą. Ir net labai įdomu, kad mūsų „didžiųjų kovotojų prieš Kremlių“ visai negąsdina šių politinių lyderių dreifas Rusijos link. Vadinasi, ir reikia sutikti su V. Sinicos išvadomis, kad mūsų elitas ramiausiai vykdo Berlyno ir Paryžiaus neoliberalų užsakymą, nepaiso jau netgi nacionalinio saugumo interesų.
Donaldo Trampo rugsėjo 26 d. kalba visa tai apnuogina ir stato į savo vietas. Tai programinė kalba. Kodėl? JAV prezidentas programiškai atmetė globalizmą, kalbėdamas apie naują sistemą pasaulyje ir naują JAV vaidmenį joje.
Ne, JAV prezidentas nepamiršo savo šūkio „Amerika – pirmiausia“, – ne, jis eina toliau. Dabar jis jau pabrėžė, kad kiekvienos šalies nacionalinis interesas — tos šalies, o ne tarptautinių organizacijų interesas. Todėl kiekvienos šalies patriotizmas yra gerbtinas ir net pageidautinas. Patriotizmas garantuoja šalies energijos panaudojimą ir savigarbą. Kiekvienos tautos suverenumas ir kiekvienos šalies patriotizmas pripažįstamas (angl. embraced) esmine vertybe.
Siūlau atidžiai išanalizuoti D. Trampo kalbą. Tada pamatysime, kad iki šiol chaotiška vadinta politika anaiptol nėra chaotiška. Medijos ir aršūs JAV prezidento oponentai iš neoliberalų stovyklos tikrai klaidino pasaulį. D. Trampas visai nėra atsitiktinė politinė figūra. Jis neatsitiktinis nei JAV, nei pasaulio istorijoje.
Jis yra esminių pokyčių pasaulyje reiškėjas, lyg medijas. Karštligiški pasaulio neoliberaliosios žiniasklaidos puolimai prieš D. Trampą – be ateities. Kaltinimai dėl jo galimo slapto sąmokslo su Kremliumi? Pasakykime lietuviškai: juokiasi puodas, kad katilas juodas… Ypač tai pasakytina apie Europos neoliberalųjį elitą.
Viskas priešingai: D. Trampas itin aiškiai ir geopolitiškai mato vykstančius tektoninius lūžius. Jis mato daug aiškiau ir toliau. Arogantiškieji neoliberalai mato tik savo antitautinius principus ir laikosi tarnystės trumparegiškiems tarptautinių korporacijų interesams. Ir amoralumui.
https://youtu.be/U5WUZYSY2j8
Jeigu norite, kad JAV prisidėtų prie jūsų saugumo, neatiduokite savojo energetinio saugumo Rusijai. JAV yra kertinė NATO partnerė. O nepatikimumas dvelkia iš dabartinių Vokietijos ir Prancūzijos valdančiųjų sluoksių. Jie blaškosi kartus su savo įsipareigojimais koncernams, prekiaujantiems rusiškomis dujomis. Ir nafta — nafta jau ir su Rytais.
Pasaulio globalizavimo sistema, kuri buvo paremta tautų ištrynimo ideologija ir politika, priėjo aklavietę. Ji priėjo aklavietę pačioje šio globalizmo citadelėje – Jungtinėse Valstijose.
Ką tai reiškia? Kelis dešimtmečius veikė „globalus tikrumas”, kai Kinija naudojosi prekybos privilegijomis, o dabar to tikrumo, kai pigios prekės plaukė į JAV, o gamyba kėlėsi į Kiniją kartu su technologijomis, neliko.
Kad suprastume esminę šio dramatiško lūžio priežastį, turėtume susipažinti ne tik su D. Trampo kalba, bet ir su ką tik Kinijos komunistų partijos paskelbta tarptautinės politikos kryptimi. Ji skelbia, kad Kinija gelbės pasaulį nuo JAV … keliamo globalaus netikrumo“ (angl. global ucertainty).
JAV pati išaugino Kinijos ekonominę galybę, kuri dabar pačiai JAV meta iššūkį, ir pagaliau privalėjo imtis nacionalinių užkardų ir apsaugos priemonių.
Kinijos prekybos intervencija jau kerta JAV ekonomiką.
Nuo 1974m. JAV toleravo prekybos su Kinija deficitą (dėl pigių kinų prekių, dėl žemesnių Kinijos gyvenimo standartų, subsidijų bei protekcionizmo). Tačau susimąstyta, kai 2017m. JAV prekybos deficitas su Kinija pasiekė 375 mlrd. dolerių (eksportas 130 milijardų USD, importas – 506 milijardai USD). Kas tai? Ogi štai kas: klasikinis „laivosios rinkos ir prekybos“ periodas baigėsi.
Todėl JAV priversta pereiti prie protekcionistinių priemonių. Nes Kinija „kovoja“ už „laisvąją prekybą“ savos ekspansijos labui. Kinijos valdantysis elitas nori, kad toliau veiktų palanki jos galių augimui viršnacionalinė tarptautinės prekybos sistema. Ir JAV pasakė: „Stop“.
Koks paradoksas! – dabar Kinijos komunistų partija gins globalizmą.
Toliau — naujas galių dipolis. JAV-Kinija.
Taip, pasaulinės sistemos vidiniai prieštaravimai pasiekė apogėjų.
Kokia Rusijos vieta šiame balanse? Rusija natūraliai tampa Kinijos satelitu — priešpriešoje su JAV ir NATO. Kokia Europos, ES vieta šiame balanse? Kol kas taip: Rusija veikia panaudodama dujas, kurias siūlo kaip saugumo garantą Europai. Europai be JAV.
Ir ne vien Rusija veikia su Kinija. Mums svarbu, kaip Kinija smelkiasi pas mus. Ji jau daug ką daro. Antai grandiozinis Šilko kelio kontinentinės infrastruktūros projektas. Jis nutaikytas ir į Baltijos šalis. O Baltarusijoje net įsilinguoja.
Lietuvos užsienio politika nebegali nebematyti šių procesų. Deja, atrodo, nemato.
Mes neturime pagrindo tikėtis, kad Lietuvai pavyks išvengti pavojų vien plaukiant pasroviui su eurofederalizmu. Vien taktiniais pataikavimais federalizmui toli nenueisi — jis sekina kiekvienos Europos valstybės jėgas. Europa, toliau demonstruojama atvirumą musulmonų pasauliui, netrukus gali tiek pakisti, kad jos įsisenėjęs elitas nebeišlaikys valdžios vadžių. Europos Sąjungos branduolys neturi galimybių tapti nauju globalizmo galios centru.
Tačiau. Tačiau kaip bendra ekonominė erdvė ji lieka svarbi mums. Net tampa reikalingesnė.
Todėl Lietuvai svarbu palaikyti pusiausvyrą, drauge su kitomis ES šalimis mažinti prieštaravimus tarp NATO ir ES viršūnių, remiantis pirmiausia savo pačių nacionalinio saugumo ir šalies gerovės interesais. Regioninė sandrauga su Latvija. ES vidaus politikoje pusiausvyrą palaikyti padės Baltijos šalių bendradarbiavimas su Vyšegrado grupe, nepamirštant ir bendradarbiavimo perspektyvų Šiaurės Europos kryptimi.
Ateina strategiškai palankus Tėvynių Europai laikas. Saugant stiprius ryšius su NATO, galima atgaivinti nacionalinias jėgas kūrybai. Apie tokį gaivinimą savo apaštališkojo vizito Lietuvoje metu ką tik kalbėjo ir popiežius Pranciškus. Pagrindinė žmogaus tapatybė – priklausymas savo tautai, sakė jis. Itin pabrėždamas tai pamokslo metu Vilniuje, Katedros aikštėje. Pirmojo didžiojo Sąjūdžio mitingo vietoje.
2018 09 30
Ar nors vienas iš norinčiųjų tapti prezidentu sugebėtų pastebėti ir taip blaiviai įvertinti pokyčius, vykstančius tarptautiniuose sanykiuose? Dar kartą įsitikinu Juozaičio nuoseklumu, nors po “didžiosios klaidos” buvau juo ir suabejojęs…
Dėl A.Juozaičio belieka tik”džiaugsmingai sutikti” su “Kęstučiu”….Iš tiesų,A.Juozaitis savo “giliai išmąstytame” straipsnelyje eilinį kartą pasirodė kaip”neeilinių gabumų mąstytotas,filosofas,rašytojas ir intelektualas”. Tik jis, kaip niekas kitas, šiame savo straipsnelyje”pajėgė taip blaiviai įvertinti tarptautinę padėtį”,nes jis pasigyrė,kad gali paskaityti užsienio spaudą angliškai,vokiškai ir rusiškai. Visi kiti gali paskaityti tik lietuviškai,kiti lietuviškai ir rusiškai,kiti lietuviškai-vokiškai,kiti angliškai-vokiškai-lietuviškai ir t.t., bet nei vienas negali paskaityti kombinacijoje angliškai,vokiškai ir rusiškai. Todėl A.Juozaičio jaunojo tautinio supermeno politologijos srityje Vytauto Sinicos politologinių pastebėjimų straipsnelyje pademonstruoto citavimo ir komentavimo lygio turėtų pavydėti visi esami ir būsimi kandidatai į prezidento Lietuvos taburetkę. Tik A.Juozaitis,turintis tokius V.Sinicos citavimo ir komentavimo sugebėjimus, gali būti 2019 metais”vienintelis ir tikras tautos ir Lietuvos gelbėtojas”, ir tik jis turi atsisėsti 2019 ant prezidentinės taburetkės. Po tokio Juozaičio”pasiaukojamo tautiškumo pasireiškimo”cituojant ir komentuojant V.Sinicos mintis tarptauniais klausimais, jo padarytos ankstesnės”klaidos”kaip “Istorinė klaida”ir už tai gautas darbukas patarėju pas Brazauskų Algirduką, buvusios “tautinės”blevyzgos jo įkurtame “Šiaurės Atėnai” ir t.t.šiandiena yra neverti dėmesio ir buvo tik kaip nekaltas kaimo tautinio trizniaus papirsčiojimas prie savo bakūžės….
Na “Prašalietis” čia tikrai trizniaudamas papirsčiojo.
Pikta ,labai pikta, kad A. Juozaitis ėmė ir teisingai parašė apie ” lietuviško elito” išdavikiškumą.
Juozaitis savo straipsnelyje”galingai” ne parašė, o”galingai” net pacitavo ir pakomentavo Vytautą Sinicą. Jo nuosavų nei rusiškų,nei angliškų, nei vokiškų minčių nagrinėjama tarptautine tema šiame galingame straipsnelyje A.Juozaičio”labai tautinis” protas lietuviškai beveik neišreiškė. Kaip ir Bartukui,norinčiam iki galo būti”originaliu išdavikiško lietuviško elito atžvilgiu”, reikėjo savo komentaro pirmame sakinyje dar pridėti žodelius”prie savo pirkelės “,nes prie bakūžės jau buvo….
Prašalietis eilinį kartą parodė savo “lygį”. Kas tai – pavydas, neapykanta A. Juozaičiui? Nereikia nervuotis, nes bus daug kitų kandidatų už kuriuos galėsite balsuoti ir būti laimingas
Juozaičio šalininkę, asmeniškai prieš Juozaitį nieko neturiu, tuo labiau”pavydo ar neapykantos”…., nes iš tiesų nematau ko jam būtų galima pavydėti ar dėl ko jo nekęsti. Eilinis, niekuo nepsižymintis trintukas prasitrynęs netoli valdžių ir to dėka pramisdavęs nieko konkrečiai nenudirbęs. Linksma yra stebėti A.Juozaičio pasireiškiantį rinkiminį “filosofo,rašytojo,intelektualo genialumą” apie Lietuvo-Latvijos valstybinę sandraugą, jo šūkius ir teiginius skirtus”pakelti tautą”balsuoti už jį tokius kaip,”Lietuva yra čia, medis Lietuvoj auga”, kaip ir jį atitinkančių jo bendraminčių agitavimui už Juozaitį skirtus “originalius”pasisakymus .Aš niekados neagituoju už ką nors balsuoti, man įdomiausia yra kandidatų ir jų komandų rinkiminiai fintai ir agitaciniai pasakojimai skirti patraukti į savo pusę galimus rinkėjus. Kol kas nepralenkiamas šioje rinkiminėje agitacinėje linksmybėje yra A.Juozaitis ir jo rinkiminės komandos agitatoriai.
…labai geras ženklas, jei rusų troliui Juozaitis nepatinka…
Tie,kurių smegenyse įsitaisė neoliberalizmo virusas,nenori ir negali suprasti Juozaičio pateiktomis politinėmis įžvalgomis.Deja. Tad, klausimas: kiek tokių neoliberalių tautiečių prisiveisė Lietuvoje ir užsienio liberalmarksistiniuose universitetuose?Jeigu labai daug- Lietuvai bus blogai.
Kaip matyt iš Juozaičio rašinio, Trump’o kalba jam sudarė progą „propatriškai-lenkiškai“ pasisvaidyti ant pačių leniniškai pramanytų ES federalizmo, Vokietijos ir Prancūzijos neoliberalizmo, visur besivaidenančio globalizmo, kaip kad dar tada – 19 amžiuje – Marksui bemačiusiam kapitalizmą jau tik kaip šmėklą, grėsmių ar baimių.
Kaip išeitį ES iš viso to temato jos ardymąsi į – “Tėvynių Europą”. Kas tai būtų per tvarinys, o gal teisingiau irinys – neaiškina, tarsi būtų savaime aišku kas tai yra. Tai lyg komunistų statyto komunizmo prototipas – utopija. Tą “Tėvynių Europą” iš ES darytų kartu su Vyšegrado šalimis vadovaujamomis Lenkijos. Betgi Lenkija raivosi dėl to, kad buvimas ES narystėje trukdo jos “kresų” strategijai. Taigi Lenkijos politika yra priešinga “Tėvynių Europai”. Argi ji galės sutikti, kad vietoje Lenkijos valstybės rastųsi tarkim atskiros tėvynės – prūsų, jotvingių, mozūrų, kašubų ir t.t.
Taigi tą Juozaičio rašinį priskirčiau prie politinės beletristikos ar net svaičiojimų ne daugiau vertą.
Beje, šiuo rašiniu Juozaitis galutinai patvirtina, kad jis būtų prolenkiškas Prezidentas. O tai – pagal Oskarą Milašių – Lietuvos prapulties kelias…
Ką gi, straipsnis tikrai vertas kandidato į prezidentus. Gerai. Kol kas geriausia ką pateikė kiti kandidatai – maudymasis jūroje, vulgarios eilės, mykimas apie nieką. Įspūdžio nepaliko. Bent jau gero. O štai čia jau rimtas pasisakymas. Pažiūrėsim kur tai toliau eis, kol kas vertinu gerai.
Klimato kaita?! Vandens jūroje kilimas?! Afrikos migrantai?! Ledynų Šiaurėje nykimas?! Koralų nykimas?! Vis stiprėjantys uraganai?! Ir t.t. ir t.t. Visa tai negali nerūpėti mūsų laikų politikams! Juk šie, vis Žemėje intensyvėjantys fiziniai procesai, vis labiau veikia ŽMONIŲ gyvenimą. Bėja, iš anksto būtina pasakyti, kad dėl to kas ŽEMĖJE vyksta? – kalti ne ŽMONĖS, bet vis į SAULĘ krypstantis ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS, kuris negali nepaklusti, arijų baltų DIEVO PRADŽIAPAČIO, užprogramuotiems KETURIEMS ŽEMĖS AŠIES fiziniams JUDĖJIMAMS!!! Mūsų laikų – nei mokslininkai, nei politikai, ar valstybių vadovai, ar norintys tokiais būti, negali nežinoti šių GEOFIZINIŲ DĖSNIŲ?!
Suprantama, LIETUVIAMS negali nerūpėti: KODĖL REIKIA MYLĖTI LIETUVIŲ KALBĄ?! Atsakymas ne visiškai trumpas: 1) Todėl, kad šia kalba kalbėjo mūsų protėviai;
2) Todėl, kad LIETUVIŲ KALBA YRA SENIAUSIA KALBA ŽEMĖJE – jai jau per 100 000 metų;
3) Todėl, kad tiktai LIETUVIŲ KALBOS dėka buvo ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!
4) Todėl, kad būtent LIETUVIŲ KALBOS DĖKA buvo įmintas ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 METŲ! AMŽINA ŠLOVĖ LIETUVIŲ KALBAI!!!
Globalistų pamatinė klaida tame, kad vienybės jie siekia ten, kur ji neįmanoma – fiziniam lygmenyje.
VIENYBĖ, kaip po tokia, vertybė sveikintina, ji yra ir mūsų himne – “vienybė telydi”. Bet tai kategorija dvasinė…
Vienybės santykiuose tarp žmonių, tarp tautų reikia siekti žymiai subtiliau, nei tai daro dabartiniai ES lyderiai, priiminėdami pabėgėlius, iš Europos šalių darydami federaciją ir t.t. Tai tas pats, kas du elektros laidus – pliusą ir minusą sujungti tiesiogiai…
Vienybės poreikis iš dvasinio lygmens, jis amžinas. Bet bėda tame, kad jo realizacijos kiekvienas siekia pagal savo sąmonės lygmenį. Prieš šimtą metų pirmieji komunarai įsivaizdavo, kad gyvens visi kartu, moterys bus bendros… Dabartinių globalistų svajonės ir planai ne ką toliau pažengė.
Iš tikrųjų šiam vienybės poreikiui, dabar užtektų bendros, neutralios kalbos (pvz. esperanto), kultūrinio bendravimo, turizmo. Tai vysti tusi savaime, žingsnis, po žingsnio, be prievartinių, brutalių planų.
Šis straipsnis didelis pliusas A. Juozaičiui, kaip kandidatui. Akivaizdu, kad jis turi sveiką nuovoką, gerą intuiciją ir tvirtą stuburą.
Prieš mūsų erą gimė graikų kultūros įvairių sričių atstovai : Aristotelis, Platonas, Herodotas, Hipokratas, Tačiau graikų kultūrą pagimdė: ” CENTRO EUROPOJE, NUO 1200 METŲ PRIEŠ MŪSŲ ERĄ, KLESTĖJUSI NEPAPRASTO LYGIO MŪSŲ KULTŪROS ŽIDINYS, SKLEISDAMAS ŠVIESĄ VISAM ŽEMYNUI IR LENKTYNIAUDAMAS SU VIDURŽEMIO JŪROS KULTŪRA”. ( Česlovas Gedgaudas “Mūsų praeities beieškant” psl. 240).
Beja, Česlovui Gedgaudui antrina ir mūsų garbioji profesorė MARIJA GIMBUTIENĖ.
Mano įsitikinimu, šios kultūros palikuonis, mūsų laikais, yra ir ARVYDAS JUOZAITIS!
Gerbiamas ar garbusis inžinieriau Romualdai,
manyčiau, kad nei Birutės (Danieliaus ir Veronikos Alseikų dukros iš Vilniaus) su antru Marijos vardu
– Gimbutienės, ar ir tapačiai netgi savo kultūrmitologinio (jau net ne archimitologinio) titaniškojo atvėrėjo (mūsų paveldo savų darbų pasaulio erdvėse ištyrus-atverus) Norberto Vėliaus, nederėtų taip neapdairiai
ir mano suvokimu (bei potyriu) t i e k neapdairiai ŽEMINT lygiu (lyginimu) su nerūšiniu nelaimėliu, kur
pagal Lietuvos BK straipsnių įvertinimą (veikų atitikimą bei galimą patvirtinimą) prokuratūros pareigūnų
sprendimu gali būt pritaikytos kardomosios priemonės – net suėmimas (gresiant laisvės atėmimui iki metų)
…PALIEKANT galimą deramai jam priteistą bausmę atlikti kurioje tai Lietuvos laisvės atėmimo vietoje
(aišku jei nedings a p d a i r i a i kur į Rygą, ar netgi Tvankstę/Karaliaučių/, kad išvengt gresiančių padarinių, – šiuo atveju ES ekstradicijos prievartinės, ką laikinai administruojantis Trampo su May paskirtas administratorius, dar vis tebeadministruojamos pagal Potsdamą buv. SSSR prezident Gorbačiov, vengs…).
Taigi, ar B.M.Gimbutienės, N.Vėliaus ir ar visų kitų su tiek niekšingai visa aplink žeminančiu asmeniu
prašau ateityje nelyginkite.
Tiek žinių.
Gerbiamas Giedriau, nesupratau- nei apie ką kalbi, nei ką kalbi. Gal gali išsireikšti paprastai? Vienok, mano manymu, dabartiniu laiku, tinkamesnio už A.Juozaitį, kandidato Lietuvoje NĖRA! Tai 41-jų tremtinio nuomonė!