Per ateinančius dvejus metus bus užbaigti šiuo metu vykstantys Kultūros ministerijos finansuojamų devynių Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai. Tarp šių objektų – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, kitos garsios Lietuvos bažnyčios, vienuolynai. Neseniai baigtas Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remontas ir restauracija.
Šie darbai vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Jame –10 objektų, kurie yra įtraukti į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus ir Bernardinų takų programas. Visų 10-ies kultūros paveldo objektų sutvarkymui iš viso skiriama 15,3 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų.
Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programa numato, kad sakraliniai kultūros paveldo objektai, į kuriuos investuojamos ES lėšos, turi būti pritaikyti ne tik liturgijai, bet ir kitoms visuomenei aktualioms piligrimų, bendruomenių reikmėms, jie privalės būti atverti lankytojams tiek, kiek tai dera su objekto sakraline paskirtimi. Investuojant į sakralinį kultūros paveldą yra siekiama prisidėti prie bendro ekonominio regiono augimo ir socialinių problemų sprendimo, užtikrinti naujų edukacinių ir kultūrinių veiklų vykdymą.
Išsaugant sakralinį kultūros paveldą ateities kartoms, kartu įgyvendinama ir viena iš pagrindinių kultūros politikos nuostatų – išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą.
