Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtą Kuršių nerijos istorijos tarpsnį.
Greta tako link Saulės laikrodžio atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kuršių nerijos Mirties slėnyje 1916-aisiais buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Tai pažymima ir Nidos mokyklos kronikoje, kurioje rašoma, kad sargybiniai gyveno barakuose, prancūzų belaisviai palapinėse. Prancūzai kasdien atžygiuodavo į Purvynę ir nukasdavo kopą – taip darė vietą statyboms. 1916 metų spalio pradžioje stovykla buvo apleista.
Kai kuriuose tekstuose galima rasti informacijos apie tai, kad prancūzų belaisvių stovykla Mirties slėnyje buvo įkurta 1870–1872, vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui. Vis dėl to, pastaroji informacija kol kas yra istoriniais šaltiniais nepatvirtinta legenda.
Prancūzų karių atminimo įamžinimą inicijavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje, o kelias iki idėjos realizavimo užtruko kelis metus.
„Šiandien mus subūrė siekis pagerbti praeitį. Visų vardu dėkoju Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, ambasados darbuotojams ir visiems, prisidėjusiems prie šios iniciatyvos įgyvendinimo. Turiu pastebėti, kad Neringoje daugėja prancūziškų akcentų, daugėja ir turistų iš Prancūzijos, tad norisi palinkėti, kad šis suoliukas, ši meninė kompozicija taptų dar viena žinia, pasakojančia apie Lietuvą, Kuršių neriją ir Neringą. Suoliukas tekviečia prisėsti ir pagalvoti, apie čia buvusius prancūzų karius, apie tai, kaip jie čia gyveno ir dirbo, o vėliau ir pasidžiaugti nuostabia Kuršių nerijos gamta“, – memorialinio objekto atidengimo iškilmių metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Filipė Džintaudas (Philippe Jeantaud) savo kalboje prisiminė aplinkybes, dėl kurių prancūzų kariai buvo Kuršių nerijoje bei akcentavo, kad šis atminties įamžinimas tuo pačiu yra Europos išminties žinutė.
„Tai yra ištikimybė, ką mes, prancūzai, vadiname – ištikimybė atminties vietoms. Kad galėtume išsaugoti ir perduoti ateities kartoms tas žinutes, turime tai kartoti. Iš šios dienos pozicijų, iš europietiškų pozicijų mes matome, kad nors tuomet labai didelės draugystės tarp Prancūzijos ir Vokietijos nebuvo, bet vis tiek buvo buvimas šalia. Šiandien mes, Lietuva, Vokietija, Prancūzija, esame toje pačioje Europoje, visi to norėjome ir už tai brangiai sumokėjome. Šiandien šiuo suoliuku mes įamžiname atmintį, bet tuo pačiu tai yra Europos išminties žinutė“, – apie simbolinę suoliuko prasmę kalbėjo Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje F. Džinttaudas.
Kalbėdamas apie šiandieną ambasadorius papildė, kad pradėtas bendras darbas tęsiasi, o Prancūzijos ambasada Lietuvoje kartu su kurorto bendruomene šiandien Neringoje piešia franko lietuvišką peizažą.
Meninės kompozicijos-suoliuko autorius – skulptorius Kęstutis Musteikis. Suoliukas pastatytas vietoje, priešais kurią atsiveria Mirties slėnio panorama.
Nuo kada okupantams statomi paminklai?
Tai kad lietuviai nuo Napoleono tikėjosi atgauti nepriklausomybę nuo carskos rusios ir polskos vieros, bet šie masonų ložės pagalba nugnybo nuo Lietuvos pietinį Suvalkijos kraštą.
O lietuvaičiai arabiškų bruožų veidais – ar jie ne Napoleono karių palikimas?
Kuršių Nerija nulietuvinama. T. Manas, Ž.P. Sartras, Prancūzijos beaisviai…Tarsi mes ten negyvenome, ar jau nebegyvename. Ach tiesa, Nidos holivudo žvaigždžių alėjoje yra Valinsko plaštakos antspaudas.
Livonijos eiliuotoji kronika primena ypatingą krašto gynybos momentą. Kryžiuočių Ordinui ėmus Klaipėdos pakraštyje kurti pilį, iš Sembos per Kuršių neriją atjoję prūsų žvalgai užjojo ant kopos, vienas jų įvertinęs padėtį nurodė: „Šitą varnų lizdą reikia kuo greičiau sunaikinti”. Laikas sunaikino Klaipėdos pilį, o kitapus marių esanti kopa primena anų laikų kovų atgarsius. Suteikdami prūsų žvalgo tartiems žodžiams heraldinę prasmę priderėtų kurti paminklą, kuris kiekvienam vykstančiam per Kuršių neriją ar plaukiančiam laivu pro Klaipėdos sąsiaurį pasakotų apie įspūdingus krašto praeities nutikimus, protėvių narsą, žūtbūtinę kovą už laisvę ir garbę.