Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys?

Kristina Ivanovaitė, www.alkas.lt
2018-09-15 14:00:41
591
PERŽIŪROS
0
Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.
Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Praeityje žmonių dvasinė kultūra buvo labai stipri ir neatskiriamai susijusi su medžiaginės kultūros vystymusi. Visgi, kintant visuomeniniams santykiams, dvasinė kultūra ne iš karto kito, o senovės religiją ir pasaulėžiūrą atspindintys dalykai ir daiktai pasiekė ir mūsų laikus. Vienais iš tokių yra mitologiniai akmenys.

Akmuo lietuvių liaudės mitologijoje, tautosakoje ir šventviečių tradicijoje yra nuolat pabrėžiamas. Remiantis moksliniais ir tautosakiniais darbais išryškėja akmens, kaip ,,švento“, sakralaus, mitinio daikto įvaizdis. Tokių įvaizdžių formavimas leidžia nusakyti akmenims skirtų aukų pobūdį bei atskleisti apeiginę tradiciją, kuri dažniausiai siejama su Velniu, Dievu, Jėzumi Kristumi, Švč. Mergele Marija bei Perkūnu. Su akmenimis susiję ir vaizdiniai apie pomirtines sielų keliones, jų buvimą akmenyse ir po jais. Tikėjimuose akmenys sudievinami arba suasmeninami. Tikėta, jog akmenys, ypač su dubenimis ar pėdomis turi šventų gydomųjų galių, kuriomis pasižymi akmenų įdubimuose susikaupęs vanduo. Senovėje žmonės akmenims priskyrė  ir vaisingumą bei derlingumą lėmėjų bruožų. Taip pat buvo tikima, jog akmenys yra vietos, jungiančios mirusiųjų ir dievų pasaulį, žemės, dangaus bei požemio erdves.

Mitologiniai akmenys skirstomi į: 1) akmenis su dubenimis: smailiadugnius arba plokščiadugnius, 2) akmenis – „lovas“ – Laumių akmenų grupę, 3) akmenis lygia viršutine plokšte –  akmenis – aukurus; į 4) akmenis su įvairių formų ir dydžių gamtinėmis įdubomis; į 5) akmenis su pėdomis; į 6) stovinčius akmenis – toteminius akmenis, kai kur įvardijamus kaip menhyrai arba Žemaitijoje stabakūliai; į 7) akmenis su ženklais.

Tautosakiniuose tekstuose galime rasti pasakojimus apie akmenis su pėda. Tai viena labiausiai Lietuvoje, ypač Aukštaitijos regione paplitusi „šventų” akmenų grupė. Dažniausiai tokio pobūdžio akmenys neturi jokio ryšio nei su priešistoriniais paminkliniais kompleksais, nei su kaimavietėmis ar sodybomis. Paprastai šiai akmenų grupei priklausantys objektai yra nuošaliose, pelkėtose, negyvenamose vietovėse. Tik vienas kitas susijęs su laidojimo paminklais. Akmenyse esantis pėdos formos įdubimas gali būti nuo 10 iki 40 cm ilgio, nuo 4 iki 15 cm pločio, nuo 2 iki 7 cm gylio. Tai ryškiausia mitologinių objektų grupė, turinti gausybę padavimų, pasakojimų ir legendų bylojančių apie šių akmenų atsiradimą.

Dažniausiai sutinkamas padavimas, kuriame pasakojama, jog velniui nepatiko, kaip Dievas sutvėrė pasaulį, todėl jis užsėjo žemę akmenine sėkla. Tuo tarpu Dievas užšaldė akmenis. Velniui tai taip pat nepatiko ir šis ėmęs ant jų šokinėti, kol galiausiai juose paliko tik savo pėdų – kanopų įspaudus. Kituose padavimuose galima rasti pasakojimų ir apie karvių, laumių, raganų pėdos įspaudus akmenyse.

Visgi, daugiau nei pusė akmenyse randamų pėdų yra vadinamos velnio pėdomis. Remiantis padavimais pėdas akmenyse palieka ir Dievas, angelai, žmonės. Padavimuose žymes akmenyse palieka ir Švč. Mergelė Marija. Tikriausiai, ji bus užminusi ir ant Gražutės regioniniame parke, Antalieptėje prie Šveicarkos šaltinio esančio Akmens su pėda. Būtent, dėl šios priežasties iki šiol tikima, jog akmuo turi gydomųjų galių, ypač, kai jis prisipildo lietaus vandens. Manoma, jog šis vanduo gydo akis, karpas, rožę, stiprina kojas.

Gražutės regioniniame parke 2018 m. ypatingi mitologinių akmenų tvarkymo ir jų saugojimo atžvilgiu. Šiemet itin daug dėmesio skyrėme akmenų – senųjų kulto vietų valymui nuo savaiminės augalijos: kerpių ir samanų, akmenis juosiančių tvorelių tvarkymui, aplinkos gražinimui ir neleidžiamų laužaviečių prie mitologinių akmenų naikinimui.

Taip Gražutės regioniniame parke buvo sutvarkyti: Lūžų akmuo su dubeniu, Plavėjų akmuo, Napoleono (Salako) akmuo, Girutiškių akmuo su ženklais.

Visi šie akmenys išskirtiniai. Pirmiausiai, Lūžų akmuo su dubeniu. Manoma, jog tai XIII-XVI a. kulto vieta arba šventyklos liekana (žodis šventykla čia vartojamas sąlygiškai, nes Lūžų akmuo su dubeniu – įrenginys, o ne pastatas, buvęs po atviru dangumi). Spėjama, jog ant šio akmens valstiečiai palikdavo aukas deivėms, kurio verpdavo žmonių likimus.

Lūžų akmens su dubeniu kulto vieta panaši į XVI-XVIII a. Mosėdžio, Utenos šventvietes, gyvavusias praėjus net ir 100-200 m. po krikščionybės įvedimo. Taigi, galimas atvejis jog tiek Mosėdžio, tiek, Utenos, tiek, jei analogiška Lūžų kulto vieta priklauso krikščioniškajam laikotarpiui, o Antalieptėje – Basųjų karmelitų viešpatavimo laikotarpiui.

Lūžų akmuo identiškas Vilniaus senamiestyje buvusios Ragučio šventyklos akmeniui. Šventykla dar kunigaikščio Algirdo laikais buvo išgriauta.

Lūžų akmuo su dubeniu stovi, kadaise iškastos duobės, kurioje kūrenta ugnis, pakraštyje. Po akmeniu su dubeniu ryškėja akmenų konstrukcija (akmuo su dubeniu paremtas ant kitų stambokų išgrįstų akmenų, kurių dalis to paties akmens nuoskalos.

Apie kitą Gražutės regioniniame parke esantį mitologinį akmenį – Salako arba Napoleono akmenį dar 1925 m. buvo užrašytas kraštotyrininko Jurgio Elisono pasakojimas, jog ant akmens yra iškalti lėkštė, šaukštas ir šakutė su kuriais Napoleonas valgęs (pietavęs), keliaudamas 1812 m. į Maskvą.

Taip pat senolių pasakojama, jog lėkštę, šaukštą ir šakutę iškalė 1812 m. Borodino mūšį pralaimėję Napoleono kariai. Šie išnaudojo akmenį, kaip simbolį – pralaimėjimo paminklą, iškaldami jame valgymo reikmenis. Taip valdžiai buvo bandoma parodyti, ko Napoleono kariams – atėjūnams labiausiai trūko (maisto) svečioje šalyje.

Kiti tyrėjai nelinkę sutikti su tautosakiniais pasakojimais, todėl mano, jog Salako akmuo turėtų būti siejamas su 1554 m. įvykusiu žemės valdų atribojimu tarp Vilniaus vyskupijos (valdė šiaurines Salako žemes) ir Salako-Luodžių dvarininkų Petkevičių (valdė pietines Salako žemes).

Ieškoję istorinės tiesos tyrėjai, vienas jų Petras Tarasenka, bandė įrodyti, jog Salako akmenyje yra iškalti saulės kulto simboliai. Taigi, akmenį buvo bandyta prilyginti saulės kulto aukurui, sietinam su pagonybe. Vėlesni tyrėjai teigė, jog tai ne tik saulės kulto aukuras, bet ir krikščionybės atėjimą į šiaurės – rytų Lietuvą liudijantis objektas. Tai bandyta įrodyti teigiant, jog greta realistinio saulės atvaizdo randamas ir kryžius. Todėl šis akmuo sietas ir su senovės lietuvių laidojimo apeigomis.

Salako akmeniui yra artimas Girutiškių akmuo – pilkos spalvos plokščias granitas, 90×110 cm dydžio. Jo pietinis šonas 25 cm aukščio, kiti šonai beveik lygūs su žemės paviršiumi.

Girutiškių akmenyje gali būti iškalta Salako apylinkėse dvarą turėjusio Motiejaus Petkevičiaus („Mocel-Pel Z“) vardas ir pavardė. Apie jį žinoma iš 1567 m. kariuomenės surašymo. Be to, kryželis su apskritimu ir lankeliu ant Girutiškių akmens yra toks pat kaip ir ant Salako, Dirvoniškio, Žagarynės akmenų.

Pasakojama, kad 1939 m. lenkų kareiviai atkėlę akmenį po juo rado ilgą dviašmenį kalaviją ir dar kažkokį gelžgalį.

Dar vienas galimas mitologinis akmuo – riboženklis Gražutės regioniniame parke yra Plavėjų akmuo. Akmens pietiniame šone iškalti du 8 cm ilgio ir 7,5 cm aukščio skaičiai – „18“, maždaug 7 cm atstumu nuo jų yra 25 cm ilgio 6,5-11 cm data ,,1860“ (menkai įžvelgiama), 4 cm žemiau – ženklas, panašus į lanką su į jį įdėta strėle. Lankas nukreiptas žemyn ir kiek primenantis netaisyklingą kryželį lenktomis kryžmomis. Griovelių plotis 0,5-1 cm, gylis iki 1 cm . Aplinkiniai žmonės mano, kad ant akmens nesuprantami simboliai rodo, jog čia paslėptas lobis. Nuo seno po akmeniu daug kas bandė prasikasti, ieškodami pinigų.

„Prašome Jūsų saugokite ir tausokite mūsų brangųjį ir ne itin gausų mitologinį paveldą. Brangieji, laužų kūrimas ir šiukšlinimas prie mitologinių akmenų tai jau nusižengimas parkui ir nusikaltimas gamtai!“ – perspėja parko darbuotojai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atnaujintas Gražutės regioninio parko dviračių takas (video)
  2. Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“
  3. Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą
  4. Savanoriška veikla Gražutės regioniniame parke
  5. Gražutės regioniniame parke įrengtas naujas pėsčiųjų maršrutas „Briedžių takais“
  6. R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
  7. Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio)
  8. Sekmadienio sakmė. Dievas ir Velnias kankina vienas kitą savo tvariniais
  9. Ežeringame Veisiejų regioniniame parke – paroda „Gyvenimas tarp vandenų“
  10. Miškas – vieta, kur gėrybes kuria pats Dievas
  11. Sartų regioniniame parke sutvarkyti piliakalniai
  12. Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“
  13. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  14. Apie mūsų paveldėtosios kultūros pasaulio šventumą vyko seminaras Kernavėje
  15. Viduržiemio žygis po Mergiškių kraštovaizdžio draustinį

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus
  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias
  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai

Kiti Straipsniai

Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ įkūrėjai Vytautas ir Rita Černiauskai koncerte.

„Kukumbaliui“ – 25: iš Merkinės po Lietuvą pasklidusios dainos ir draugystė

2026 11 14
Nijolė Sliužinskienė kalba į mikrofoną etninės kultūros renginio „Lauksnos“ scenoje.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija – Nijolei Sliužinskienei

2026 11 10
Vikrusis driežas tarp žemų žolynų ir žydinčių augalų saulės įšildytoje smiltpievėje.

„Natura 2000“ saugo ne tik rūšis: kodėl smėlynų pievoms reikia ganymo?

2026 11 05
Iš šiaudų pintas dirbinys Istorijų namų etnografijos saugykloje

Nuo Ilgių vaišių iki Vėlinių žvakių: kaip lietuviai pagerbdavo mirusiuosius

2026 10 29
Vėlinių vakarą žvakių šviesoje skendinčios kapinės

Artėjant Vėlinėms: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

2026 10 25
LNK laidos „Už ar prieš?“ filmavimo akimirkų koliažas su tatuiruotais dalyviais ir diskusijos svečiais

J. Vaiškūnas. Ar esame pasiruošę dėmesiui?

2026 10 25
Choreografė profesorė Laimutė Kisielienė su apdovanojimu

L. Kisielienės kūrybos vakare atgis gražiausi lietuvių tautiniai šokiai

2026 10 21
Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė – raudona austa juosta ir siuvinėti drabužiai

Klaipėdoje atgis Mažosios Lietuvos tautiniai rūbai: nuo kykų iki senųjų mezginių

2026 10 21
Lietuvos kraštovaizdis su vingiuojančia upe, miškingomis kalvomis ir pievomis

Šiandien minima Europos kraštovaizdžio diena: saugokime tai, kas mus supa

2026 10 20
Lietuvių etninės kultūros ženklai: kanklės, dainų gaidos, audiniai, medžio drožiniai ir Mažosios Lietuvos kraštovaizdis

Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai atrinktos dvi etninės kultūros puoselėtojos

2026 10 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
Kitas straipsnis
Tarpmokyklinės etno žaidimo „Kyla“ varžybos | Rengėjų nuotr.

Raudondvaryje vyko pirmos tarpmokyklinės etno žaidimo "Kyla" varžybos (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai