Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge.
Prieš dvišalį susitikimą Prezidentė pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais Mariu Kučinskiu ir Juriu Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams.
Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį.
Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais.
Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus.
Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažymėjo, kad Europos Sąjunga (ES) tęs sankcijas Rusijai, kol nebus pažangos įgyvendinant Minsko susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Pasak A. Merkel visada išliks tikslas atkurti taiką ir Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai ar dėl jų nebus pasiekta pažangos, mes nesvarstysime sankcijų Rusijai panaikinimo“, – sakė Vilniuje viešinti A. Merkel.
Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.
” Kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai …” – o kokie tie susitarimai ? Ar kas žinote ? Šiaip, esu tikras, kaulas gerklėje yra NS-2. Lietuva dėjo visas viltis, kad Global kapital sėkmingai blokuos dujų ir naftos patekimą į Europą iš nepavaldžių šalių. Nei Sirijoje, nei Karabahe, nei Gruzijoje, nei kitur – šnipštas. Tik Lietuva ir Ukraina – sėkmės istorijos.
Beje, kodėl Mama Merkel dėkoja už pakvietimą į Wilna ? Gal jai nebuvo aiškiai pasakyta, kad kviečia ne lenkai ? Kažkada vokiečiai siūlė Vilnių iš lenkų, bet lietuviai mielesniais paskaitė rusus ir iš jų Vilnių atgavo: gal vokiečiai apie tai nebuvo informuoti ?