Švenčiant Zarasų miesto 512–tąjį gimtadienį, pasidalyti mintimis apie skaitymą buvo atvykęs filosofijos daktaras, žurnalistas, knygų sudarytojas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Navickas.
Į diskusiją „Kodėl dar šiandien skaitome knygas?“ susirinko gausus būrys bibliotekos skaitytojų, bičiulių, miesto svečių. Kolegą A. Navicką atlydėjo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, linkėdamas klausytojams neprarasti skaitymo malonumo.
Anot Seimo nario A. Navicko, yra daugybė priežasčių, kodėl skaitymas yra svarbus ir kodėl apskritai verta skaityti knygas. „Nors atrodo, kad apie skaitymo naudą jau viskas yra pasakyta ir visiems žinoma, tačiau gaila, jog tai supranta ne visi,“ – kalbėjo svečias.
Pirmiausia skaitymas skatina mąstymą, lavina vaizduotę, atmintį, dėmesio susitelkimą, susikaupimą. Skaitydami mes laviname žodinius gebėjimus, praturtiname žodyną. Knygos – vienas geriausių intelektualaus laisvalaikio praleidimo būdų. Jos skatina tobulėti, atrasti kažką naujo, duoda atsakymus į rūpimus klausimus.
Bet… gyvename skubančiame ir naujausių technologijų pilname pasaulyje. „Jeigu žmogus anksčiau turėjo problemą kaip gauti informaciją, tai šiandien problema – kaip atsirinkti ir apsiginti nuo informacijos triukšmo,“ – teigė filosofas. Yra sukurta daugiau informacijos nei per visą žmonijos istoriją. Gyvenimus užvaldė socialiniai tinklai, televizijos laidos, filmai, išmanieji telefonai ir nepastebimai nebelieka laiko knygų skaitymui. Informacijos perteklius skatina žmones skaityti paviršutiniškai ir fragmentiškai – žaibiškai apdorojant informaciją ir svarbiausia, atsisakant gilios refleksijos. „Žinias, kurias turi mokiniai, neturi rišlumo, jie negeba matyti įvykių iš skirtingų perspektyvų“, – teigė svečias.
Anot autoriaus, kai nustojame skaityti, mes nustojame rūpintis savimi, dvasiškai savęs nepamaitindami. Turime suvokti, kad skaitymas nėra pareiga visuomenei, tai yra investicija į save. Pačiam pašnekovui, knyga yra gyvenimo palydovė. Filosofas juokėsi, kad jam pritrūktų gyvenimo perskaityti namuose visas turimas šeimos knygas.
Tačiau filosofas pritaria ir Marselio Prusto mintims, kad prasta knyga yra veltui prarastas laikas ir nebūtinai visos knygos yra geros. Jeigu šiandien knyga neužkabino, atidėkite kitam kartui. „Kartais reikia laiko ir patirties, kad jos nuskambėtų,“ – dalijosi patarimais pašnekovas. Tačiau jokiu būdu ji neturi būti brukama, ypač vaikams. Bet kaip įrodyti vaikui, kad verčiau rinktųsi knygą nei kompiuterinius žaidimus, kad atsakymų ieškotų literatūroje, o ne internete? Ir pačiam filosofui sunku atrasti atsakymą. „Greičiausia tai vaikystėje sudėti pamatai“, – svarstė svečias. Susirinkusieji į diskusiją pritarė, kad nuo mažens vaiką turi supti skaitanti aplinka. Jeigu namuose nėra skaitoma, įskiepyti meilę literatūrai bus labai sudėtinga. Močiutės, pasak svečio, yra geriausias pavyzdys vaikams, kurios moka būti laimingos ir be kompiuterių ir be išmaniųjų telefonų.
A. Navickas juokavo, kad turint tokią nuostabią gamtą, zarasiškiams turėtų būti be galo sudėtinga atrasti laiko skaitymui. „Kam skaityti, kai galima eiti pasivaikščioti?“ Baigdamas diskusiją linkėjo atrasti laiko sau, gyventi visavertiškai ir tuo užkrėsti kitus.
