Rugsėjo 2–3 d. Vilniuje lankysis Tibeto vienuoliai, kurie sostinės gyventojams bei svečiams pristatys unikalią Tibeto kultūrą bei dvasinį budizmo meną: smėlio mandalos pylimo ritualą, apeiginius šokius bei šventąją tibetiečių vienuolynų muziką.
Į Vilnių atvyksta vienuoliai iš Tibeto budizmo lopšio – Tašilunpo vienuolyno, kurį XV a. Tibete įkūrė Dalai Lama I. Po 1959 m. Kinijos invazijos į Tibetą šis vienuolynas buvo uždarytas, tačiau netrukus tibetiečių pabėgėlių atkurtas Pietų Indijoje. Šiuo metu vienuolyne gyvena 400 vienuolių, kurie, pagal seną tibetiečių tradiciją, dar būdami vaikai įstojo į vienuolyną studijuoti budizmo filosofijos bei praktikos.
Rugsėjo 2 d. nuo 9 val. Užupyje, Tibeto skvere (Malūnų g. 5 ) bus pradėta pilti Taikos mandala. Mandalos pylimas – tarsi negatyvių veiksmų apvalymo ritualas, siekiant taikos ir harmonijos pasaulyje. Ištisus šimtmečius puoselėjamas smėlio mandalos menas – rafinuotas budizmo dievybių vaizdavimas per simbolius, kuriamus iš milijonų spalvoto smėlio smilčių. Vilniuje Taikos mandala bus pilama dvi dienas, pamatyti šį procesą galima bus laisvai nuo 9 iki 17 val. Mandalos pylimą vainikuos šventinimo ceremonija bei jos sugriovimo aktas, kurio metu smėlio smiltys bus išpiltos į Vilnelę. Mandalos griovimo ceremonija prasidės rugsėjo 3 d. 17.00.
Rugsėjo 2 d. 19 val. Mokytojų namų Didžiojoje salėje visi norintys galės susipažinti su sakraliniais čamo šokiais. Tašilunpo vienuolių pasirodymą „Gailestingumo galia“ lydės apeiginis giedojimas, mantros, muzika ir šokis. Per šias unikalias dvasinės praktikos formas vienuoliai tarsi praveria langą į budistinio misticizmo pasaulius. Pradedant kontempliatyviu, užburiančiu budistinių tekstų giedojimu keliaujama per svaigius šokius su tradiciniais drabužiais ir kaukėmis, kuriems akompanuojama senoviniais tantriniais muzikos instrumentais, tokiais kaip žmogaus kojų kaulo ragas, kaukolės būgnas, cimbolai, varpai, kvapą gniaužiantis dungchenas – ilgasis ragas. Taip vienuoliai atkuria šventojo Tibeto atmosferą, suteikdami galimybę prisiliesti prie archajinės Tibeto kultūros. Šio pasirodymo pradžioje žiūrovai išgirs įvadinį pasakojimą apie šią unikalią, tačiau pačiame Tibete jau nykstančią kultūrą. Pasirodymo trukmė apie 1,5 val. Įėjimas nemokamas.
Šis Tibeto vienuolių apsilankymas Baltijos šalyse – padėkos kelionės po Didžiąją Britaniją ir Europos Sąjungos šalis dalis. Keliaudamas Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, vienuolyno Didžiojoje Britanijoje globėjas, išreiškia dėkingumą Vakarų bendruomenėms ir asmenims, padedantiems Tibeto tautai išsaugoti savąją kultūrą bei palaikantiems juos kovoje už laisvę.
Nuo 1959 m. tūkstančiai tibetiečių drauge su Dalai Lama XIV pasitraukė į tremtį, tad šiuo turu Jo Šventenybė išreiškia pagarbą ir tiems asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms bei valdžios žmonės visame pasaulyje, su kurių pagalba tibetiečių bendruomenės galėjo įsikurti ir gyvuoti už savo šalies ribų. Į Lietuvą atvykstantys Tašilunpo vienuoliai tokiu būdu prisideda prie šios Dalai Lamos XIV padėkos visiems geros valios žmonėms.
Visi renginiai nemokami, tačiau rengėjai kviečia šią kelionę paremti auka ir taip prisidėti prie būtinųjų išlaidų padengimo.
Antraštė klaidina – nėra tokių ,,Tibeto vienuolių”. Gal reikėjo rašyti ,,budistų vienuoliai”?..
Mano manymu, budizmas padarė tokią pačią žalą tibetiečiams kaip lietuviams krikščionybė.
Gal ir ne tokią pačią, bet padarė. Skirtingai nuo krikščionybės, budizmas atėjo be inkvizicijos ir žygių, paprasčiausiai atėjo. Be to ir tibetietiškas budizmas, budizmo atmaina “pamaišyta” su senuoju Bon tikėjimu…
Kai pats nežinai ir nenori žinoti , KUO ESAS, tuomet ieškai išminties net ne mūsų kultūrai ir papročiams- LIETUVIAMS svetimoje aplinkoje ryšių. Kažkokiu RYTITIŠKU – NESAVIŠKU kvapu atsiduodančioje aplinkoje: Ieškomi ryšiai su visisškai svetimos rasės ir kultūros, papročių žmonėmis – tai tik noras , menkai teturint SAVITUMO, pateisinti savo egzistenciją. Menkavertis glaudimasis prie savo stuburą turinčiųjų – tibetiečių. Na ar baltavedžių aisčių palikuonys kada nors galėjo būti giminaičiais su geltorasiais Tibeto kalniečiais? O budizmas, kuo jis galėtų būti mums artimu? Lygiai taip pat, kai CATHOLICS- izmas, judėjų sukurtas ir paskleistas tarp kitatikių tautų dėl jų pavergimo ir duoklių grobimo, Lietuvių senojo tikėjimo išpažinėjams buvo ne tik tolimas, bet ir mūsų tautos dorovinio tikėjimo šventikų Krivių, Vaidilų ir Vaidilučių IŠŽUDYTOJAS, MILIJONŲ LIETUVIŲ, nenorėjusių priimti lenkiškai peršamą naują religiją, išnaikintoju. O juk nuo seniausių laikų- nuo žmonijos atsiradimo žemėje, visi tikėjo tik Vienu- Vieninteliu Visatos ir gyvūnijos TVĖRĖJU – DIEVU. iR tasis dorovinis tikėjimas vadinosi – KRIKŠČIONYBE. Ir Egipte gyvavo taip pat KRIKŠČIONIŠKASIS TIKĖJIMAS. PAGANI-mis – graikiškai pažeminančiai, lyg kitų tautų kitatikiai būtų buvę nepraustaburiniais – ŽEMDIRBIAIS, pravardžiavo pirmieji judėjų kilmės CATHOLICS-ų tikėjimo vadovai PAPA-i (itališkai) – POP-AI-(graikiškai- slaviškai) popiež- iai (lenkiškai) – lietuviškai šv,TĖVAI. Lietuviams nei Catholics-ų, nei Budistų tikėjimai negali būti vyliojančiu pavyzdžiu, ir tai, kad PAGANIŲ vadovai Lietuvon kviečiasi tolimiausius svetimtaučius ir svetimrasius- parodo tik visišką NEPAGARBĄ SAVAJAI KULTŪRAI IR GILIAJAI TAUTOS PRAEIČIAI ( arba Jos visišką NEIŠMANYMĄ IR NENORĄ GILINTIS JOJE) . Ar tapus Krivio palikuone, galima nesiskaityti su bendruomenės nuomone? Kiek DAUG mūsų bendruomeniečių turės galimybę nuvykti į Tibetą? Tačiau, pirmiausias klausimas: KO TEN IEŠKOTI TAME MŪSŲ TAUTAI VISIŠKAI SVETIMAME TIBETE, TIBETIEČIŲ – LABAI GILIŲ SENOVINIŲ KINIETIŠKŲ TRADICIJŲ TARPE? Gal tibetiečių Garbės daktarei – lietuvaitei- laikas pradėti demonstruoti tibetiečių rūbus ir papročius Lietuvos PAGONIŲ- PABALUSIŲ – BALTŲ tarpe? Gal, Krivės pavyzdžiu, lietuviai turi sutibetieti ir tuo dar labiau priartėti prie pasaulio ELITOS vykdomo mūsų tautos suglobalizavimo tik su rytietišku atspalviu – TIK NE LIETUVIŠKU? Ko siekiama svetimtaučių ir visiškai svetimų kultūrų ir tikėjimų nešimu į lietuvių tautą? Dabar į Lietuvą vėl veržiasi sugrįžti LITVAKAI – specialiai dėl vaizdavimo savęs LIETUVOS SAVININKAIS, žydai. Tai gal ir judaizmą imkime skleisti lietuvių tautoje- tose lietuvių atremontuotose singogse? Liūdna, kad dėl per menko savęs pažinimo, o kartu su tuo ir per menkos SAVIGARBOS, bandome ieškoti “atramos” tvirtesniuose – savituose tikėjimuose, TŲ TIKĖJIMŲ NEŠĖJUOSE. Dar liūdniau, kai taip mažai težinodami apie savąjį KRIKŠČIONIŠKĄJĮ tikėjimą, savosios tautos kulltūrą, kaimyninių VANDALŲ s, ne ieškome jos AISČIŲ ŽEMĖSE – VYSLOS UPĖS ŽIOTYSE, PRIE AISTMARIŲ, KURŠMARIŲ, o tolimajame Tibete.
Na jei jau sakot, kad krikščionybė sava, tada jau ir budizmas nesvetimas….