Šeštą kartą kviečia Birštono vasaros menų akademija (video)

Birštono vasaros menų akademija (BVMA) – išskirtinis reiškinys Lietuvos kultūros lauke. Liepos 28 – rugpjūčio 6 dienomis muzikuojantys moksleiviai, studentai, muzikos profesionalai ir mokytojai turės galimybę leistis į dešimties dienų meistriškumo kelionę ne tik su garsiausiais Lietuvos muzikos pedagogais, bet ir būriu pasaulinį pripažinimą pelniusių savo srities meistrų.

„Šeštoji Birštono vasaros menų akademija prasideda labai pakiliai – grįžtame sausį Birštono ir Prienų krašto žmonių apdovanoti kaip geriausio 2017 metų projekto rengėjai. – mintimis apie būsimą renginį dalijosi Lietuvos muzikų sąjungos (LMS) prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. – Taigi dėmesio pamaloninti dar aiškiau suvokiame: tokias sąlygas dirbti, mokytis, kurti, susitikti su publika ir ilsėtis galime rasti tik čia – sulig kiekviena diena gražėjančiame tarp Nemuno kilpų išsidriekusiame Birštone.“

Birštono vasaros menų akademija – plačios aprėpties meistriškumo tobulinimo mokykla. Joje dalyvaujantiems atlikėjams sudaromos sąlygos susitikti ne tik su savo instrumento aukščiausio lygio profesionalais, bet ir gauti kitų taip reikalingų pamokų – sceninio judesio, kalbos ar net viešųjų ryšių. O kur dar neformalūs susitikimai, diskusijos ir bendri koncertai.

„Per šešerius metus susibičiuliavome su savo talkininkais, gerbėjais ir rėmėjais – tais, be kurių nebūtų Vasaros menų akademijos! Per žiemą jų pasiilgstame… – tęsia pokalbį A. Žigaitytė-Nekrošienė. – Tik stebėtis galime, kaip visus sugeba sutelkti Birštono vasaros menų akademijos globėja Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, intensyvioje dienotvarkėje visuomet randanti laiko ir renginius aplankyti, ir išklausyti, ir patarti. Džiugina vis gausėjantis Birštono meno mokyklos auklėtinių būrys, aktyviai įsijungiantis į BVMA veiklą – jaunųjų dainininkų grupę šiais metais papildys pianistės. Vadinasi, ne veltui bičiuliaujamės su mokytojais: jie ne tik padeda rengti BVMA renginius, bet ir aktyviai juose dalyvauja. Neįsivaizduotume akademijos ir be Birštono kultūros centro, meno mokyklos žmonių, šių įstaigų vadovų Zigmo Vileikio ir Laimutės Raugevičienės, be mūsų partnerio Vytauto Didžiojo universiteto ir be gausaus būrio Birštono krašto rėmėjų.“

Tradiciškai gausi ir įvairi Birštono vasaros menų akademijos renginių programa.

Atkurtos Lietuvos 100-mečiui dera šių metų akademijos leitmotyvas – liaudies daina. Folkroko grupės „Žalvarinis“ koncertu ir Liaudies dainos konkursu Merės taurei laimėti „įrėminta“, ji – lietuvių, graikų, anglų, škotų, suomių ir baltarusių liaudies daina – skambės ir neformaliuose susibūrimuose, ir koncertuose.

Dar viena renginius siejanti tema – nežinomi ir primiršti vardai: nuo karalienės Bonos ir praeityje įspūdingos karjeros pasiekusios Lilijos Šukytės (Lilian Sukis), nuo iš Vilniaus kilusio kompozitoriaus Cezario Kiuji iki 30 metų nuo premjeros mininčios Atgimimo sąjūdžio bendraamžės operos „Mažvydas“.

Renginių programoje pianisto Viktoro Riabčikovo (Rusija) rečitalis, dainininkės Astos Krikščiūnaitės ir Čiurlionio kvarteto „Prancūzų muzikos vakaras“, ypatingo šeimyninio ansamblio „Regnum musicale“ koncertas, kuriame prie dukterų prisijungs ir mama smuikininkė Raimonda Daunienė.

BVMA renginių koncepcijos esmė – forume dėstančių pedagogų koncertai. Tad džiugu, kad šiais metais fortepijono, vokalinės muzikos ir arfos vakarus papildė violončelė. „Violončelės žavesys“ – taip pavadintą rečitalį grieš profesorius iš Didžiosios Britanijos Nikolas Džonsas (Nicholas Jones) ir pianistas Justas Čeponis. BVMA svečias Vytautas Juozapaitis šiais metais minės 55 metų sukaktį. Ta proga numatomų kūrybos vakarų ciklą pradės renginys Birštone – į savo kūrybos vakarą šį kartą profesorius pakvietė puikų pianistą iš Suomijos Kristianą Atilą (Kristian Attila).

Drauge su Birštono biblioteka rengiami jau gražia kasmetine tradicija tapę „Moravskio skaitymai“. Šio renginio metu puikiai dera moksliniai pasisakymai (dalyvaus dr. Reda Griškaitė ir dr. Brigita Speičytė), paties Moravskio tekstai, kuriuos skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis, o renginį muzikos garsais papuoš BVMA dalyviai.

Jaunieji dainininkai, pianistai, violončelininkai ir arfistės koncertuos ir visą savaitę Eglės sanatorijoje vyksiančiose „Vakaro serenadose“. Tai ypatingas renginių ciklas, sumanytas dėl judėjimo negalią turinčių Eglės sanatorijos gyventojų, kuriems ir nedideli Birštono atstumai neįveikiami dėl ligų. Pluoštas laiškų liudija šios meno misijos svarbą. „Atrodė, jeigu koncertai vyktų ne savaitę, o tris – imčiau ir pakilčiau iš savojo vėžimėlio, nors prirakinta jame esu jau dvidešimt metų“, – dėkingumu dalijosi p. Aldona iš Kauno. Ko išmokę per dešimtį dienų, jaunieji atskleis baigiamajame koncerte.

Šventiškai pakilią jų nuotaiką patiria ne tik žiūrovai, jaunųjų bičiuliai, giminės ir artimieji – ankstesniuose renginiuose ne vienas profesorius neištverdavo nepakilęs į sceną drauge su savo ugdytiniais.

Tad kas gi tai per reiškinys – Birštono vasaros menų akademija?

BVMA – tai skambančios atostogos ir jos dalyviams, ir praeiviams

Birštono vasaros menų akademija – plačios aprėpties meistriškumo tobulinimo dirbtuvės. Jose dalyvaujantiems atlikėjams sudaromos sąlygos susitikti ne tik su savo instrumento aukščiausio lygio profesionalais, bet ir gauti kitų taip reikalingų pamokų – sceninio judesio, kalbos ar net viešųjų ryšių. O dar neformalūs susitikimai, diskusijos ir bendri koncertai.

„Kiekvienas profesorius tau individualiai skiria laiko. Asmeniški susitikimai su tokio lygio žmonėmis – tiesiog dovana. O kur dar patys dalyviai – muzikuojantys bendraminčiai, draugiški žmonės ir viską vainikuojantys koncertai, sceninės patirties galimybės. Ši akademija – vienas saldžiausių vasaros kąsnių“, – sakė ne pirmą kartą akademijoje dalyvaujanti pianistė Roberta Daugėlaitė.

Vokalistams talkins viešnia iš Norvegijos

Su unikaliu muzikos instrumentu – balsu – šią vasarą dirbs net penki pedagogai. Viena jų – charizmatiška dainininkė ir vokalo pedagogė iš Norvegijos Barbro Marklund.

Norvegijos muzikos akademijos profesorė, Oslo ir Stokholmo operos akademijų dėstytoja turi studentų iš įvairiausių pasaulio kraštų: Azerbaidžano, Belgijos, Baltarusijos, Kanados, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Pietų Afrikos Respublikos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, JAV ir, be abejo, Lietuvos. Per pusantro šimto jos mokinių buvo apdovanoti daugiau nei šešiasdešimtyje prestižinių konkursų įvairiausiose šalyse. Sutikite, skaičiai iškalbingi.

Pasaulio scenų žvaigždė

Vokalo meistriškumo paslaptimis taip pat dalinsis lietuvių kilmės pasaulinio garso vokalo žvaigždė Lilija Šukytė (Lilian Sukis), šiuo metu gyvenanti Vokietijoje.

Dainininkė po ankstyvos tėvo mirties paliko Lietuvą ir prieš II pasaulinio karo pabaigą su motina išvyko į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą.

Atlikėjos karjeroje – garsiausios pasaulio scenos, tokios kaip Niujorko „Metropolitan Opera“, Bavarijos valstybinė opera, Karališkoji opera Londono Kovent Gardene, ar pagrindinis vaidmuo 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių proga Korėjos kompozitoriaus Isan Juno (윤이상, Isang Yun) sukurtos operos „Sim Tjong“ pasaulinėje premjeroje.

Lilija Šukytė sudainavo didžiąsias soprano partijas – Violetos, Nedos, Paminos, Mikaelos, Euridikės. Tiek publiką, tiek muzikos kritikus ji žavi nepaprasta balso kokybe ir raiškia vaidyba.

Solistė yra pagarsėjusi kaip V. A. Mocarto ir R. Strauso interpretatorė. Ypatingą dėmesį ir meilę ji skiria dainos (Lied) menui. Kritikai yra palankiai įvertinę jos šiltą, lyrinį balsą, kuris ir aukštame diapazone niekuomet neskamba aštriai, santūriai jausmingą interpretaciją, stiliaus pojūtį, gerą tartį.

Lietuvos vokalo meistrai

Trečius metus iš eilės Birštono vasaros menų akademijoje dirbs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė dainininkė Asta Krikščiūnaitė. „Labai laukiu tų dienų, nes jau po pirmųjų metų supratau, kad nepaprastai miela būti ten, kur esi laukiamas miesto šeimininkų, nepriekaištingai užsiėmimus planuojančių kursų rengėjų. Mane visada labai užkrečia jaunų žmonių entuziazmas, su kuriuo jie ateina, klausosi, nori sužinoti. Atrodo, kad kiekvieną tavo žodį jie tiesiog galėtų suvalgyti“, – sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė A. Krikščiūnaitė.

Vasaros menų akademijoje sutiksime ir Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorę, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro dainavimo mokyklos „Bel canto“ vadovę Eglę Juozapaitienę. „Akademija – tai susitikimas su profesionalais, profesoriais, garbingais žmonėmis, kurie nusimano, ką daro, kurie išmano savo darbą. Maža to, viskas vyksta Birštone, nuostabiame mieste, kuriame dainuoja viskas – ir miškas, ir gėlės, ir žolė, ir ateinantys žmonės, ir vaikai, su kuriais turiu užsiėmimus“, – įspūdžiais iš praėjusių metų dalijosi E. Juozapaitienė.

Žinoma, neapsieisime ir be Vladimiro Prudnikovo – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato.

V. Prudnikovas įsitikinęs, kad dainininkui svarbu dirbti kiekvieną dieną: „Ar ruduo, ar vasara, ar žiema, reikia dirbti, dirbti ir dirbti“. Kasmet Birštono akademijoje dalyvaujantis profesorius sako matąs studentų, jaunų atlikėjų augimą. „Kursai būna nepaprastai intensyvūs – labai daug pedagogų, labai daug koncertų, individualių techninių repeticijų, pratimų, ir tai padeda žmogui save atrasti. Rudenį jie būna visa galva aukščiau už savo „konkurentus“, – sakė V. Prudnikovas.

Kad rankose pražystų violončelė

Stygininkų laukia neužmirštama patirtis su violončelininku N. Džonsu. Jis – vienas garsiausių styginių instrumentų pedagogų Jungtinėje Karalystėje. N. Džonsas apdovanotas ypatingu gebėjimu įžvelgti studentų meninį potencialą ir jį atverti. Nesvarbu, ar sunkumų kyla dėl atlikėjo technikos, ar dėl jo asmenybės problemų – pedagogas randa išeitį ir visuomet pateikia vertingų įžvalgų.

Pedagogas bendrauja šiltai ir su humoru, stengiasi suprasti mokinius ir priimti juos tokius, kokie jie yra, o ne kokius jis norėtų matyti. Pamokose jis kalba apie viską: techniką, garsą, muziką ir interpretaciją, studentams suteikia muzikavimo laisvę, užuot primygtinai piršęs savo nuomonę.

Būti N. Džonso mokiniu reiškia leistis į nuostabią kelionę, prisiliečiant prie pirmapradžio muzikos grožio, įkvepiančių idėjų ir pajaučiant, kaip tavo rankose pražysta violončelė. Pozityvumas, kuris veržte veržiasi iš mokytojo, užkrečia ir jo mokinius.

N. Džonsas yra didžiausios Jungtinėje Karalystėje Chethamo muzikos mokyklos dėstytojas ir Karališkojo Šiaurės muzikos koledžo (Royal Northern Music College) Mančesteryje violončelės profesorius, veda meistriškumo kursus Europos muzikos akademijose ir konservatorijose, be jo neapsieina garsiausių konkursų žiuri. Violončelininkas intensyviai koncertuoja, griežia tiek solo, tiek su orkestrais.

Fortepijono mago pamokos

Pianistai turės galimybę bendrauti su Viktoru Riabčikovu – muzikantu, kurio vardas žinomas daugelyje pasaulio salių. Jis koncertavo beveik visose Europos šalyse, JAV, Indijoje, Argentinoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Zimbabvėje.

Apie V. Riabčikovo virtuoziškumą iškalbingiausiai byloja muzikologų nuomonė, kad, išgirdęs šį pianistą, būtų priblokštas pats Michailas Glinka. Tai visus standartus laužantis aukščiausio lygio atlikėjas, kurio rankose fortepijonas atgyja, šaukia, verkia, dainuoja. Jam sėdint prie instrumento gali pajusti, kas yra magija.

Po pirmojo pasirodymo Vakaruose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje V. Riabčikovas akimirksniu užsitarnavo nepaprasto jautrumo ir žavesio pianisto vardą. Michailo Glinkos kūrinių atlikimas ir įrašai, kuriuos išleido firma BIS, sulaukė apžvalgų lavinos visame pasaulyje.

Rusijoje ir Vakaruose į jo programas būdavo įtraukiami negirdėti ar pamiršti fortepijoniniai kūriniai, taip pat mažiau žinomų rusų kompozitorių romantikų opusai. Jo repertuaras itin platus, apimantis tiek vokalinę, tiek fortepijoninę muziką bei kūrinius su orkestru. 1992 metais UNESCO siūlymu V. Riabčikovas buvo pripažintas metų pianistu.

Koncertus Rusijoje bei užsienyje atlikėjas derina ir su pedagogine veikla – dėsto Valstybinėje chorinės muzikos akademijoje Maskvoje.

Koncertuojantis su garsenybėmis

Dar vienas menų akademijos svečias – Kristianas Atila, vienas ryškiausių Suomijos pianistų ir pedagogų, ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) specialistas, daugiausia dėmesio skiriantis vokalinės muzikos žanrams – operai ir Lied.

Jis studijavo Sibeliaus akademijoje Helsinkyje (Suomija) ir Malmės aukštojoje muzikos mokykloje (Musikhögskolan i Malmö, Švedija), stažavosi Suomijos nacionalinės operos studijoje, dirbo lektoriumi ir vokalo repetitoriumi Sibeliaus akademijoje su Operos programos studentais.

Pianistas yra koncertavęs Europos, JAV, Kanados, Šiaurės Afrikos ir Japonijos koncertų salėse. Daug kartų kaip kviestinis pianistas yra dalyvavęs tarptautiniuose Mirjam Helin vokalistų konkursuose. Jam teko bendradarbiauti su pasaulinio garso dainininkais – prof. Džeimsu Kingu (James King), Tomu Krauze (Tom Kraus), Barbara Bonei (Barbara Bonney), prof. Doroti Irving (Dorothy Irving, Švedija) ir kitais.

Nuolatinis pianisto scenos partneris – baritonas Tomis Hakala (Tommi Hakala), su juo dalyvavo BBC Kardife rengiamame konkurse „Pasaulio dainininkas“ (BBC Cardiff Singer of the World), ten solistas pelnė pagrindinį apdovanojimą. K. Atila nuolat koncertuoja ir su kitais išskirtiniais dainininkais – baritonu Juha Usitalo (Juha Uusitalo), sopranu Pija Froind (Pia Freund).

K. Atila kuria muziką fortepijonui ir kameriniams ansambliams, domisi improvizacija, kartu su Sibeliaus akademijos dėstytoja Martina Ruos (Martina Roos) vedė improvizacijos operoje meistriškumo kursus.

Aleksanderio technikos mokys viešnia iš Suomijos

Suomių arfininkė Katri Tika (Katri Tikka) yra žinoma kaip klasikinės muzikos atlikėja, tačiau jai nesvetimi ir kiti žanrai – nuo folkloro iki baroko. Ji dirba kartu su keliais Suomijos orkestrais.

Baigusi arfos specialybę Norvegijos muzikos akademijoje bei pedagogikos studijas Helsinkio taikomųjų mokslų universitete „Metropolia“, K. Tika metus mokėsi Eriko Vardenburgo (Eric Waardenburg) arfos klasėje Nyderlanduose. Šiuo metu studijuoja Helsinkio J. Sibeliaus akademijos magistrantūroje (Izabelės Perin (Isabelle Perrin) klasėje). Muzikė aktyviai dalyvaus Joanos Daunytės arfos užsiėmimų programoje.

K. Tika – vadinamosios Aleksanderio technikos (Alexander Technique) ekspertė, trejus metus ji lankė paskaitas Norvegijos muzikos akademijoje, taip pat mokėsi privačiai. Aleksanderio technika, kaip ir Feldenkreiso metodas, padedantys sąmoningai valdyti judesius, tapo svarbia Katri kasdienės praktikos ir mokymų dalimi. Aleksanderio technikos Katri mokys visus Birštono vasaros menų akademijos dalyvius.

Pasaulį išmaišiusi K. Tika, kuri Birštone viešės nebe pirmą kartą, tikina, kad ši menų akademiją yra išskirtinė, ji leidžia patirti tai, ko niekur kitur nepatirsi, kad niekur nerasi ir tokios gamtos, ir tokios auros.

Antrą kartą – arfa

Daugelio tarptautinių konkursų laureatė Joana Daunytė džiaugiasi ir didžiuojasi tapusi pirmąja arfos dėstytoja Birštono vasaros menų akademijoje – čia šiemet galės tobulintis ir karališkuoju instrumentu grojantys Lietuvos bei užsienio muzikantai.

J. Daunytė vadinama lietuvių arfos ambasadore, jos preciziškai atliekama muzika skambėjo Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų koncertų salėse. Platų atlikėjos kūrybos akiratį liudija įvairių epochų arfos muziką apimantis repertuaras, raiškos įvairovės paieškos, dalyvavimas šiuolaikinės muzikos projektuose, muzikavimas unikaliame šeimyniniame ansamblyje „Regnum musicale“.

Joana dėsto VDU Muzikos akademijoje, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

 Svečiuose – italų dirigentas ir senosios muzikos specialistas 

Vienas iš šių metų Birštono akademijos svečių – Christianas Fratima (Christian Frattima).

Ch. Fratima smuiką paėmė būdamas vos ketverių ir jau tuomet visus stebino savo talentu. Pirmąjį koncertą surengė dvylikos metų, atliko N. Paganinio Cantabile, op. 17, ir kitus sunkiai „lukštenamus“ kūrinius. Vieną po kito skynė apdovanojimus konkursuose, 2003 m. gavo garbingą Italijos vyriausybės apdovanojimą.

2005 m. pradėjo dirigavimo studijas Sofijoje (Bulgarija) pas Dejana Pavlovą (Deyan Pavlov). 2006 m. tęsė mokslus lydimas maestro Enijo Nikotros (Ennio Nicotra), dalyvavo tarptautiniuose tokių grandų, kaip Valerijus Gergijevas ir Jorma Panula, meistriškumo kursuose.

2007 m. pradėjo studijas pas profesorių Juozą Domarką, netrukus tapo dirigento padėjėju Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. 2010 m. buvo paskirtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu.

Ch. Fratima yra dirigavęs V. A. Mocarto „Figaro vedybų“ (rež. Emilijo Sagi (Emilio Sagi)) ir Dž. Verdi „Otelo“ (rež. Eimuntas Nekrošius) nacionalinėms premjeroms, su žymiais orkestrais koncertavo Vilniaus, Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos ir Kaliningrado muzikos akademijų auditorijose.

Ch. Fratima nuolat diriguoja garsiausiose pasaulio operų scenose, koncertuoja su simfoninias orkestrais, jį lydi publikos simpatijos ir kritikų pripažinimas.

Šiuo metu Ch. Fratima – pirmosios ir vienintelės italų baroko operos kompanijos „Coin du Roi“ muzikos vadovas. Yra išleidęs daugiau kaip 10 monografijų anglų, italų ir lietuvių kalbomis.

Svarbu ne tik atlikimo meistriškumas

Šiandien muzikantui neužtenka vien muzikos – reikia orientuotis rinkoje, išmanyti vadybos principus, pateikti save taip, kad būtum girdimas ir matomas. Profesionalus atlikėjas turi rūpintis ir savo scenine išvaizda, laikysena, iškalba.

„Scenos įvaizdis: iššūkis ar estetika?“ – tai įvaizdžio dizainerės Violetos Dobrovolskienės paskaita, kurios metu bus išanalizuoti ir neigiami įvaizdžio pavyzdžiai, ir pateikti pasiūlymai, kaip reiktų pasiruošti pasirodymui scenoje.

Koncertmeisterio patirtimi dalinsis žymiausiems Lietuvos solistams akompanuojanti LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė Nijolė Ralytė ir šiemet magistro studijas Paryžiaus konservatorijoje baigęs pianistas Justas Čeponis.

„Šios dešimt dienų – ypatingos. Muzika užrašoma natomis, bet mūsų akademijoje keliamas kur kas svarbesnis klausimas: kas slypi tarp natų?“ – BVMA esmę trumpai apibrėžia projekto sumanytoja kompozitorė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. – „Būnant čia galima išmokti perskaityti tai, kas slypi tarp natų, kas padeda atskleisti kompozitoriaus mintis ir idėjas. To mokomasi paskaitose ir pamokose, neformaliuose pokalbiuose ir susitikimuose, pagaliau patikrinat save koncertuose.“

Ilgametis akademijos pedagogas profesorius Vytautas Juozapaitis pabrėžia akademijos vertę: „Aš didžiuojuosi, kad esu to darinio dalis, esu Lietuvos muzikų sąjungos narys, kuri ir organizuoja šitą fantastišką renginį. Išduosiu paslaptį – šiais metais į Birštoną vyksiu pats pasimokyti. Pasimokyti iš savo jaunesnių ir vyresnių kolegų, iš publikos. Čia žmonės susirenka švęsti – meno, kultūros, meilės, čia visus vienija muzika.“

Įdomioji Birštono aritmetika

Liepos 28 dieną į Birštoną atvyksta 21 jaunasis dainininkas, 8 jaunieji pianistai, 6 violončelistai ir 4 arfistės. Su jais dirbs 11 pedagogų, o susitikimuose dalyvaus ir paskaitas skaitys 6 svečiai. Stebės, fiksuos ir informuos 2 – rašytojas ir fotografas, o kad viskas vyktų sklandžiai prižiūrės 6 organizatoriai. 

Klausimas: Kiek Birštono vasaros menų akademijos dalyvių atvyksta į Birštoną?

Neatspėjote!

Jaunuosius ugdytinius lydės jų mokytojai, tėvai, sesės, broliai ir seneliai. Įdomias pamokas ir susitikimus stebės bei savo kvalifikaciją kels muzikos pedagogai iš visos Lietuvos.

Per 10 dienų įvyks 15 koncertų ir 6 susitikimai – paskaitos bei nesuskaičiuojamos diskusijos.

Visi renginiai, paskaitos, susitikimai ir užsiėmimai atviri.

Tad – susitikime Birštone!