(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos;
IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės;
XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai;
XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės)
XIX skyrius. Metalo dirbiniai
II dalis
1. Durų furnitūra
Neturint informacijos, sunku pasakyti, ar tikrai visi šie dirbiniai nebuvo vienetiniai gaminiai. Vis dėlto įdomu peržvelgti ir to meto durų furnitūros serijinės gamybos pavyzdžius, palyginti vienus su kitais, juo labiau kad jų išliko ne taip jau mažai ir jie, kad ir keista, nesikartoja – senosios durų rankenos skirtingos. Štai dėl ko vienu ar kitu atveju galima klausti: gal tai originalus dirbinys, užsakytas būtent šioms, savito dekoro durims? Yra traukiamųjų rankenų – „ranktūrių“, yra ir nuspaudžiamųjų, su slankiojančiu skląsteliu.
Labai paprastos Latvių g. 28 namo pietų fasado durys, elementari ir jų geležinė furnitūra (1 nuotr.). Užtat akivaizdu, kad ji niekada nebuvo pakeista, kaip kad daugelyje kitų senųjų namų durų. O ši furnitūra išimtinai dekoratyvi, – ir pati rankena, ir tvirtinimo plokštelė yra apgenėto medžio stuobrelio pavidalo (2 nuotr., Dionizo Poškos g. 18). Tokia pati furnitūra išliko ir kitose dvivėrėse duryse šalia.
Labai mėgtos žalvarinės rankenos. 3–5 nuotraukose – Treniotos g. 36 ir 29 durų furnitūra. Pastarųjų durų – profiliuota. Yra iškilai (su žiedais galuose) profiliuotų rankenų: Traidenio g. 3 ir Treniotos g. 38 (6 ir 7 nuotr.). O ši profiliuota ir įgilintai (8 ir 9 nuotr., Pušų g. 16). Dionizo Poškos g. 38: rankena vėl kitokia – išlenkta ir paplokščia, o ir akivaizdžiai liudijanti savo amžių, – nuo labai ilgo naudojimo net prakiurusi (10 ir 11 nuotr.). Labai masyvi senoji furnitūra.
Žalvarinių yra ir nuspaudžiamųjų rankenų: Pušų g. 11, Dionizo Poškos g. 27 (12–15 nuotr.). Jos taip pat daugiau ar mažiau profiliuotos.
Čia dar trys, bet labai vėlyvos, nors pirmaisiais dviem atvejais durys nepakeistos, autentiškos: Treniotos g. 26, Dionizo Poškos g. 28 ir Vytauto g. 37 / Pušų g. 7 (16–18 nuotr.). Paskutiniuoju atveju varinė rankena yra meninis gaminys, kuriuo pasipuošė šiame name įsikūrusi užeiga „Žvėryno smuklė“.
2. Durų švieslangių grotelės
Durims švieslangių grotelės nebuvo būdingos arba – senųjų – teišliko tiek, kiek pristatome. Dionizo Poškos g. 38 (19 ir 20 nuotr.): ornamento simetriškos kompozicijos viršuje ir apačioje yra simboliai, kokius aptinkame senojoje tautodailėje (metaliniuose kryžiuose bei kitur). Tokiais atvejais tyrinėtojai apskritimus kartais tapatina su Saulės simboliu, o greta esančius horizontalius pusmėnuliukus vadina (pavyzdžiui, etnografė Pranė Dundulienė) Saulės valtele. Stanislovo Moniuškos g. 46 (21–23 nuotr.): sakytume, panašios stilistikos, savitas, sudėtingas dviejų dalių simetriškas ornamentas, pakartotas gretimose dviejų varčių duryse. Įspūdinga.
Visiškai kitokio stiliaus ir žymiai vėlyvesnės Treniotos g. 31 namo viršdurio grotelės (24 nuotr.). O tos pačios gatvės namo Nr. 23 (25 nuotr.) – visai paprastos, vėlyvos, tokio stiliaus, kokį matome langų grotelėse arba ir vartuose.
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
Gerb. Autoriau,
kviečiu apsiginkluoti kantrybe, laputės diplomatija ir ,,investuoti” jas į laidos dalyvį –
verslininką, platformos „Foros“ įkūrėją Justą Kavecką čia aiškinantį, kaip veikia jo sukurta platforma ir kodėl jai iškėlė tokį aukštą tikslą –
– ziniuradijas.lt/laidos/puikus-pralaimejimai/j-kaveckas-savo-verslui-kartele-iskele-nevaikiskai-buti-top-10-tuke-kartu-su-google?video=1
Šiaip visa laida įdomi, tačiau Tamstą dominanti tema – nuo 33:30 min.
Tarpukario Lietuva vos porą dešimtmečių gyvavo, ir tiek prisiminimų liko apie stambių verslininkų indėlį į Lietuvos, į jaunosios kartos lavinimo, į mokslą. Jie turėjo supratimą, kas yra tikra vertybė, kam verta savo milijonus skirti (ji – ne tai, kas daugiau sau gali leisti Kanaruose, restoranuose, ar kitur)
Ar ne laikas mūsų verslui liautis su pasauliu varžiusis, imtis Lietuvos auginimo, stiprinimo, jos stuburo tvirtinimo? Ar nenorėtų jis pasukti vairą nuo primityvių varžybų, kas čia ,,kietesnis” link savęs įamžinimo per darbus Lietuvai savo uždirbamais milijonais? Jei žmogus prasitarė apie Žvėryną (tiksliau tai, kas iš jo liko), vadinasi, jo širdyje šio to dar esama. Tik reikia padėti jam tai išsaugoti ir tinkamai nukreipti.
(Na, už tai, ką pačiame laidos gale pasakė – jam pasisekė, kad mūsų keliai nesikryžiuoja. Kažkoks keistas esmės nesuvokimas. Jis nesuvokia seno ir vis pikai iškertamo, atauginamo, vėl iškertamo ir atauginamo miško vertės skirtumų, ir per tai įkūrė tokį verslą )