J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami?

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą.

Tenka prisiminti trumpą pokalbį su Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovu Eligijui Masiuliui Seime 2015 m. svarstant alkoholio prekybos degalinėse uždraudimo klausimą. Jam rėžiau, kad „esi alkoholio pramonės atstovas“, žinote, nustebau, kai jis „šoko“, kad tai netiesa, „už tokius žodžius galiu atsidurti teisme“. Tada nesupratau, kodėl taip užsiliepsnota, juk jo net nekaltinau, bent jau tame pasisakyme, korupcija, tik tarnavimu alkoholio pramonei, kas mums, dirbantiems šioje srityje nevyriausybininkams, buvo 100 proc. akivaizdu, kad taip yra. Tačiau gal tik dabar galime suprasti, kad ta perdėtai nervinga reakcija ir buvo reagavimas į savo padėties tikrovę, kurią žinojo tik pats.

Nevyriausybininkai daug metų sekė visus alkoholio kontrolės įstatymų keitimus – griežtinimo ar liberalizavimo linkme. Ši Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos chronologija užfiksuota 2015 m. procese, siekiant atšaukti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Kai dabar viešinami specialiųjų tarnybų užfiksuoti slapti politikų ir verslo atstovų pokalbiai, galime įsivaizduoti, kad tie užkulisiniai sandėriai, derinimai vyko, kai buvo svarstomi šie alkoholio įstatymų projektai.

Reikia aiškiai pasakyti, kad iki šiol vykę korupciniai procesai padarė valstybei ne tik labai didelę ekonominę žalą, bet sunaikino daugybę gyvybių. Ar už tai niekas neatsakingas? Apie tai pasisakiau ir diskusijoje svarstant alkoholio degalinėse palikimo klausimą: „Neišgelbėtiems lakūnams – visų dėmesys. O kiek valstybė išžudė savo piliečių alkoholiu?”

Stebėdami įstatymų priėmimo procesus, nujausdavome, o neretai tai ir akivaizdžiai susiedavome, matydavome (nors visada juk reikia sakyti „galimai“) korupciją, bet labiau manėme, kad yra atsiskaitoma „paslauga už paslaugą“, išvengiant labai didelių sumų grynais alkoholio dėžutėse. Pasirodo, kad ir kaip „mėtėmės“ kaltinimais ir epitetais, realybė buvo dar juodesnė.  Apie tai 2012 m. pradžioje rašiau: „Koncernui „MG Baltic“ (AB „Stumbras“ savininkai) priklausanti įmonė „MG Baltic Media“ dar neįsigaliojus draudimui remti partijas jas oficialiai parėmė (tai rodo oficialios partijų deklaracijos), o kiek dar neoficialiai yra sutarta už reklaminius paketus jų valdomose žiniasklaidos priemonėse?“ Tad daug kartų teko kelti klausimą: „Kiek dar politikai vykdys alkoholio pramonės užsakymus?“.

Vienos partijos buvo beviltiškos, kitos – skaudžiai nuviliančios

Kai kurie Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nieko dėti atstovai, bičiuliai, draugai nustemba, kodėl taip priešiškai kalbu apie TS-LKD partiją, kai kuriuos jų sprendimus. O sprendimai buvo net labai nuviliantys. Beje, už juos nėra padaryta jokios atgailos, prisipažinimo.

Dar 2011 m., gegužės 12 d., prof. Aurelijus Veryga (tikrai niekuo tada nebuvo susijęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) rašė: „Tik viešumas ir deklaruojamų vertybių realus laikymasis išgelbės TS-LKD nuo politinės savižudybės“. Beje, ši partija pasirinko alkoholio pramonės interesą (MG Baltic) ir galiausiai jų lemiamais balsais buvo atšauktas alkoholio reklamos draudimas 2011 m. Tada Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės prezidentas A. Veryga apie konservatorių partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotojo Vito Matuzo, „stūmusio“ alkoholio pramonės užsakymą, atšaukti svaigalų reklamos draudimą, įžvelgė: „Vito Matuzo pranešime minimi ,,mistiniai specialistai“, kurie nustatė, kad reklamos draudimo nepavyks įgyvendinti. Įdomu, kas buvo tie specialistai, gal ir vėl S. Galadauskas ar L. Vilimas? O gal LNK, alfa.lt ir Stumbrą valdančio koncerno „MG BALTIC specialistai?“

Beje, nuvilianti istorija tokia, kad iš 14 teikusių alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą – 9 buvo TS-LKD frakcijos atstovai. Reikia pasakyti, kad iš liberalų, „darbiečių“, socialdemokratų ar „tvarkiečių“ mažai ir buvo tikimasi, kad jie nevergaus alkoholio pramonei, tačiau, kai to imdavosi save vadinanti „krikščionių“ , „tradicinių vertybių“ partija, tada jau buvo akivaizdu, kad čia yra „pastatyta“ rimta suma ir interesas. Tad būtų reikalinga ir įdomu visuomenei išgirsti tuos pokalbius ir susitarimus, kuriuos atitinkamos institucijos turėjo fiksuoti tarp TS-LKD vadų ir verslo atstovų. Ar buvo fiksuojamo tik liberalų pliurpalai su verslu dėl Basanavičiaus paminklo, o tie pokalbiai ir įstatymų pakeitimai, kurie lėmė daugybės žmonių gyvybių praradimus, sugadintą sveikatą – buvo bereikšmiai? Nefiksuoti?

Kaip TS-LKD pozicija ir balsavimai buvo lemiami, taip ir prezidentės Dalios Grybauskaitės šio korupcinio proceso įstatymo nevetavimas, o pasirašymas taip pat buvo lemiamas, nors 250 nevyriausybinių organizacijų prašė prezidentės jį vetuoti. Jei prezidentė būtų vetavusi, įstatymas draudžiantis alkoholio reklamą būtų įsigaliojęs ir Seimas nebebūtų spėjęs atmesti veto, tam nebūtų užtekę balsų. Reikia pabrėžti, kad dalis TS-LKD nebuvo praradę sąžinės ir balsuodavo nekreipdami dėmesio į kažkokius neaiškius partijos ir verslo slaptus susitarimus, nuosekliai palaikė alkoholio kontrolės politiką. Bet pagrindines figūras partijoje stumdydavo alkoholio pramonės atstovai, nors kita vadovybės dalis pasisakydavo prieš. Su jais „MG Baltic“ ir kitų alkoholio verslų atstovams ir būdavo sunkiau, nes negalėdavo užsitikrinti visos frakcijos palaikymo, reikėdavo dirbti su kiekvienu Seimo nariu atskirai. Tai užfiksuota ir VSD išslaptintoje medžiagoje.

Būdavo keista stebėti, ko bėga TS-LKD atstovas Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasitarti su Lietuvos aludarių gildijos prezidentu Sauliumi Galadausku, kuris vaizdavo besąs kaip ir Seimo valdybos narys ar pirmininkas, nes jo balsas būdavo lemiamas, kokį ir kada įstatymo projektą įrašyti į posėdžių darbotvarkę. Galiausiai Seimo pirmininko Vydo Gedvilo buvo paskirtas visuomeniniu padėjėju.

Faktiniai liberalai buvo A. Brazauskas, V. Adamkus ir D. Grybauskaitė

Dalios Grybauskaitės vaidmuo, kartais tarsi būdavo labai įkvepiantis vilties, kaip alkoholio pramonės paruošto įstatymo projekto, mažinančio akcizus alkoholiui, vetavimas  2010 m. pabaigoje, o kartais visiškas pasidavimas alkoholio pramonės reikalavimams, kaip alkoholio reklamos draudimo atšaukimo palaiminimas. Prezidente, jei kažkokius sprendimus priėmei dėl baimės, kaip ir nemažai Seimo narių, tada tiesiog reikėjo pasitraukti iš pareigų, pasakant, kad „bijau būti labai stipriai užsipulta žiniasklaidos grupių“.

O sprendimai „valstybėje“, kuriai ir tas apibūdinimas nebetiko, būdavo priiminėjami taip, kaip paviešino „Verslo žinios“:  „Į uždarą renginį Vilniuje kviesti AB „Alita“, AB „Stumbras“, AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Bennet distributors“, UAB „Liviko“, UAB „Belvedere prekyba“ bei UAB „Mineraliniai vandenys“ aukščiausio lygio vadovai bei šalies televizijų, laikraščių, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių atitinkamo rango atstovai. Laurynas Vilimas, susitikime taip pat dalyvavęs Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, VZ.LT sakė, kad tai buvo „strateginis susitikimas“ ir „diskusija“. „Buvo aptariamas reklamos draudimas nuo 2012 m. ir kaip galima tą aspektą keisti. Kalbėta apie pinigų srautų mažėjimą mūsų ir žiniasklaidos kišenėse, apie valdžios sprendimus bei kokią įtaką jie daro mums, žiniasklaidai ir valstybei“, – sako p. Vilimas. Jis sakė negalintis apie susitikimą papasakoti „kažko daugiau“, kadangi susitikimas „nebuvo spaudai“. „Išklausėme televizijų, laikraščių ir naujienų portalų vadovų pozicijų, nes nuo to priklauso, kaip ta žinia yra komunikuojama“.

O reikia prisiminti ir tai, kad prezidentas Valdas Adamkus buvo būtent liberalų keltas ir palaikytas kandidatas bei prezidentas nuo 1998 m., kurio vadovavimo laiku alkoholio pramonė įgavo labai didelę įtaką, užvaldė valstybę. Savaitrašti „Veidas“ tada rašė: „Higienos instituto duomenys, kad Lietuvoje nuo 2001 m. masiškai pradėjus reklamuoti alkoholinius gėrimus per šešerius metus vaikų iki 14 metų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų. O 2008 m. įsigaliojus griežtesniems alkoholio reklamos ribojimams 30 proc. sumažėjo mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, užfiksuotas 40 proc. mažesnis neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių ir 27 proc. mažiau žmonių apsinuodijo alkoholiu.“ Toks teigiamas efektas akivaizdus ir paskutiniais metais įvedus alkoholio mažinimo priemones.

Taigi, ar naujoji parlamentinio tyrimo komisija ims atskleisti tuos, kurie atsakingi ir už šiuos netiesioginius žmonių žudymus ir sveikatos sutrikdymus, vaikų patirtas kančias, šeimų skyrybas, niekuo dėtus ir žuvusius eismo įvykiuose?

Juozas Dapšauskas yra Sveikatingumo metų iniciatorius, „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius.