Seimas po svarstymo pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsižvelgti į užsienio valstybių patirtį ir numatyti, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 19 metų.
Projekto iniciatoriai siūlė leisti savivaldybės tarybos nariu rinkti asmenis nuo 18 metų, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal mūsų švietimo sistemos ypatybes aštuoniolikamečiai dažnai dar yra mokiniai, todėl jų visavertis dalyvavimas savivaldybės tarybos darbe galėtų būti komplikuotas, pasiūlė kompromisinį variantą – galiojančią 20 metų amžiaus ribą sumažinti iki 19 metų.
Pagal dabartinę tvarką savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu.
Kaip pažymima aiškinamajame rašte, šiomis pataisomis tikimasi didesnio jaunimo įsitraukimo į savivaldos problemų sprendimo procesus ir pilietinio aktyvumo.
Po svarstymo už projektą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 22 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Reikalingi komjaunuoliai, rankų kilotojai ir galva linksėtojai. Na dar tėtukas vaikelius įdarbins. Nesiseka mokslai? Nenori dirbti, bet nori uždirbti, tėtė viską sutvarkys. Štai ir visa esmė. Dar laukite tik jum, tik dabar, proginis konstitucijos laužymas, “referendume” dvigubos pilietybės klausimu. Reikia prastumt, jau sklinda pasiūlymai, kad tik šiam atvejui, reikia daryt, nuolaidas ir išimtis. Kaip patogu, pasidarei išimtis ir “tvarka”. Man koktu, ima baisus įniršis nuo viso šįto.
Iš tiesų taip – nuo užsitęsusios sauvalės ima neviltis.
Kam tada visko reikėjo – betvarkę, nihilizmą juk ir tada turėjome, tais laikais, kai buvo „Мы говорим „партия”, подразумеваем „Ленин”; мы говорим „Ленин”, подразумеваем „партия”. И так уже 70 лет, товарищи, как мы говорим одно, подразумеваем другое, а делаем вообще кому что в голову взбредёт”…
Ir štai vėl turime tikrą sovietinės valdžios kloną, kai Konstitucija sau, o valdžių veiksmai – sau. Kas šauna į galvą, tą ir stumia, visai galvos sau nesukdami dėl veiksmų teisėtumo. Nes jaučiasi nebaudžiami, susidievinę, virš visų įstatymų ir teisingumo plevenantys?