Pristatyta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padėtis

Balandžio 13 d., įvyko Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus Laimono Čiako spaudos konferencija, skirta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigai ir problematikai apžvelgti.

Konferencijos metu NŽT direktorius akcentavo, kad vienas iš svarbiausių NŽT Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų uždavinių – iki 2019 m. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėse turėtą žemę, o į miestuose turėtą žemę – iki 2020 metų.

Renginyje buvo pristatyti duomenys apie situaciją kaimo vietovėse. Direktorius pažymėjo, kad iki 2018 m. balandžio 1 d. 781,97 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 4,01mln. ha žemės. Tai sudaro 99,80 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto (99,92 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).

Turimais duomenimis, kaimo vietovėse iš viso yra likę atkurti nuosavybės teises 5750 pretendentų į 8150 ha žemės, tačiau iš jų – net 3291 pretendentui negalima atkurti nuosavybės teisių į 4963 ha žemės dėl pačių piliečių neveikimo. Įvertinus tai, faktiškai nuosavybės teises liko atkurti 2460 pretendentų. Šalyje jau yra suformuoti žemės sklypai patvirtintuose Žemėtvarkos projektuose 1867 pretendentams 3868 ha plote. Šiuo metu projektuojami žemės sklypai rengiamuose Žemėtvarkos projektuose 972 pretendentams 991 ha plote. Artimiausiu metu numatoma projektuoti žemės sklypus 160 pretendentų 183 ha žemės plote.

„41 rajone nuosavybės teisės atkurtos daugiau kaip 99,9 proc. piliečių, t. y. atkūrimo procesas praktiškai baigtas, išskyrus pavienius atvejus, kai negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo, kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę – nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą“, – sako NŽT direktorius. „Taipogi dalis piliečių yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą, nežinomi jų ar jų įpėdinių adresai, dalis – mirę, nežinomi jų įpėdiniai, be to, pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo vietovės, kurioje norėtų gauti žemės. “ – vardijo Laimonas Čiakas.

Iki 2018 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėse atkurtos (pagal prašymuose nurodytą plotą):

Kauno r. skyriuje – 99,88 proc.;

Šilalės skyriuje – 99,87 proc.;

Klaipėdos r. skyriuje – 99,85 proc.;

Tauragės ir Pagėgių skyriuje – 99,70 proc.;

Vilniaus r. skyriuje – 98,65 proc.

Per šių metų I ketvirtį šalyje priimtas 581 sprendimas atkurti piliečiams nuosavybės teises į kaimo vietovėse turėtą žemę, visiškai atkuriant nuosavybės teisės į žemę net 484 pretendentams į 813 ha žemės). Taip pat gauti 65 nauji pretendentų prašymai atkurti nuosavybės teises į 11 ha žemės.

Per tą patį laikotarpį patvirtinti 222 kadastro vietovių žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai 266 pretendentams, paskelbti nauji 208 kadastro vietovių projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai 305 pretendentams. Per šių metų balandžio–gegužės mėn. planuojama paskelbti dar 36 kadastro vietovių žemėtvarkos projektus, kuriuose numatoma projektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti 70 pretendentų, dėl 90 pretendentų žemėtvarkos projektai bus paskelbti tik patvirtinus šiuo metu rengiamus.

Kalbėdamas apie situaciją miestuose, NŽT direktorius apgailestavo, kad NŽT negali visu pajėgumu užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso, nes įgaliojimai yra ne vien NŽT rankose.

„Teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė mums nepateikia, NŽT neturi teisės formuoti atkūrimui žemės sklypų ir atkurti nuosavybės teisių į žemę“, – sakė Laimonas Čiakas.

Iki 2018 m. balandžio 1 d. nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,85 proc. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, – į 91,19 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.

Balandžio 1 d. duomenimis didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose nuosavybės teisės į žemę atkurtos (pagal prašymuose nurodytą plotą):

Klaipėdos m. – 100 proc.;

Marijampolės m. – 99,99 proc.;

Druskininkuose – 99,73 proc.;

Telšių m. – 99,70 proc.;

Panevėžio m. – 98,77 proc.;

Šiaulių m. – 97,78 proc.;

Alytaus m. – 96,71proc.;

Kauno m. – 90,94 proc.;

Palangoje – 84,56 proc.;

Vilniaus m. – 55,84 proc.

Iš viso miestuose liko atkurti nuosavybės teises 6293 piliečiams į 3465 ha žemės.

Per 2018 m. I ketvirtį šalyje priimta 314 sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto vietovėse turėtą žemę.

Per šių metų I ketvirtį Kauno miesto savivaldybė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui perdavė 87 naujus žemės sklypus individualiai statybai ir 13 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų, Vilniaus miesto savivaldybė – 142 naujus žemės sklypus individualiai statybai ir 6 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus.

Visa informacija apie nuosavybės teisų atkūrimo kaimo gyvenamosiose vietovėse ar miestų teritorijose eigą yra skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Statistika“ arba interaktyviajame žemėlapyje adresu http://www.geoportal.lt/mapbasic/nzt